Skaitomiausi
Vilniaus autostopo klubo senbuvis Vladas Sapranavičius keliauti pakeleivingais automobiliais pradėjo dar būdamas ketverių, todėl pamatęs pakelėje stovintį bendramintį ne tik jį paveža, bet dar ir padėkoja už kompaniją. „Kelionių manijos“ skaitytojams Vladas papasakojo apie egzistuojančias autostopininkų taisykles ir tykančius pavojus, kuriuos užgožia sutiktų žmonių gerumas.Skaityti toliau >>
Naujausi
Žinia, jog mūsų neretai perpildytą pajūrį kai kurie tautiečiai mielai iškeičia į latviškąjį: ir jūra ta pati, ir baltas pajūrio smėlis kutena padus taip pat, ir užsienyje pabuvoji, ir kainos nuo lietuviškųjų nedaug skiriasi. Vienas iš arčiausiai esančių Latvijos kurortų – Liepoja. Skaityti toliau >>
Dalintis
Mirties kelias Bolivijoje. Kur klystama tik vieną kartą...
2011.10.19 Bolivija
Autorius: Saulius Žukauskas | Technologijos.lt
(Puslapis 1 iš 3)

Oficialus šios kalnų magistralės pavadinimas – šiaurinis Yungas kelias. Bolivijos gyventojai ispaniškai jį vadina tiesiog „El Camino del Muerte“ („Mirties kelias“). Neperdedant galima pasakyti, jog tai yra daugiausiai žmonių gyvybių nusinešantis kelias pasaulyje. Internete nuolat pasirodo kraupių žinučių apie jame vis įvykstančias autobusų, sunkvežimių, lengvųjų automobilių katastrofas, dviratininkų žūtis. Tačiau jokios kitos alternatyvos šiam keliui nėra – jei ne jis, keletas Anduose įsikūrusių miestelių liktų atkirsti nuo pasaulio.

„El Camino del Muerte“ – 70 km ilgio ir vos 3 metrų pločio kalnų kelias, Yangas provincijoje jungiantis Bolivijos sotinę La Pasą ir jo apylinkėse esančius Koroiko regiono (Coroico) kalnų miestelius. Šis kelias turi ir ne ką geresnės reputacijos brolį-dvynį – 64 km ilgio Chulumani kelią, vedantį iš to paties La Paso į rytuose esantį Chulumani miestelį.

1995 m. „Inter-American Development Bank“ šiaurinį Yangas kelią pakrikštijo pavojingiausiu pasaulio keliu. Šios institucijos vertinimu, šiame kalno šlaitais besirangančiame 70 km ilgio ruože kasmet žūsta 200-300 žmonių (2010 m. Lietuvos keliuose žuvo lygiai 300 žmonių). Po vieną automobilį nuo kelio šlaitų į prarają čia nusirita maždaug kas dvi savaites. Kartais tai būna ne automobiliai, o sunkvežimiai ar autobusai... Kelias sėte nusėtas kryžiais, žyminčiais vietas, kuriose automobiliai nugarmėjo į prarają. Suklysti šiame kelyje, kaip ir išminuotojo darbe, galima tik vieną kartą...

 

6Bolivija6.jpg

 

Važiuojant iš La Paso, šis kelias nusirango net į 5 km aukštį virš jūros lygio, kur ima springti vidaus degimo varikliai, o po to nusileidžia iki 330 m. Kalno, kuriuo vingiuoja siaurutis, neasfaltuotas kelias, šlaitai yra nepaprastai statūs, tad važiuojant „Mirties keliu“ vienoje jo pusėje stūkso nesibaigianti siena, kitoje – gilūs kanjonai. Jokių apsauginių atitvarų. Kelias dar pavojingesnis tuomet, kai matomumą jame apsunkina kalnų lietūs ir pieno tirštumo rūkai. Kartais nuo šlaitų viršaus atitrūksta ir žemyn nugarma uolų luitai.

Niūrųjį kelią trečiajame praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje vykusio Čako karo (Chaco War) metu nutiesė kaliniai iš Paragvajaus. Tokius kelius, jungiančių Šiaurės Bolivijoje plytintį Amazonės atogrąžų miškų regioną su sostine La Pasu, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

 

6Bolivija.jpg

 

Didžiausia Bolivijos istorijoje autokatastrofa įvyko taip pat šiame kelyje. 1983 m. liepos 24 d. nuo kelio į kanjono prarają nugarmėjo autobusas. Juo važiavo daugiau kaip šimtas keleivių. Visi jie žuvo.

Puslapis 1 iš 3 Kitas >>

« grįžti


Rašyti komentarą
Vardas
Komentaras
Įveskite apsaugos kodą
Taip pat skaitykite
 

Naujienlaiškis

 

Naujienų srautas

 
Facebook draugai