Dviračiu numynęs ne vieną tūkstantį kilometrų Lietuvoje ir Europoje, gydytojas akupunktūros specialistas Valentinas Kabašinskas leidosi į pusmetį trukusią kelionę. Sulaukęs šeimos pritarimo ir bičiulių finansinės paramos kaunietis dviračiu nuvažiavo beveik 13 tūkst. kilometrų: nuo olimpinių žaidynių gimtinės Graikijos iki Kinijos sostinės, kurioje vyko 2008-ųjų metų olimpinės žaidynės. Žygio „Iš Olimpijos į Pekiną“ tikslas – pažymėti olimpinius metus, keliaujant senuoju Šilko keliu. Kelionės prisiminimai neseniai sugulė spalvingoje fotografijų parodoje „Kitoks pasaulis keliaujant dviračiu“ bei fotoalbume „Lietuva Šilko kely“. Parodą šiandien dar galima aplankyti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2).

Skirtingo amžiaus bei tautybių vienuolikos dviratininkų komandą subūrė internetas. Ryžtis tokiam fiziškai, finansiškai ir turbūt psichologiškai nelengvam iššūkiui kiekvienas keliautojas turėjo savo priežasčių. Gal kažką įrodyti sau ar kitiems, atitrūkti nuo kasdienybės, pasitikrinti jėgas, nuveikti kažką reikšmingo... Valentinui nuolat kirbėdavo mintis apie pernelyg greit lekiantį laiką, kuomet įsisukę lyg voverė rate nebepastebime gyvenimo grožio. Tad pusmetis ant dviejų ratų, atitrūkus nuo šeimos, darbo, įtraukiančio reikalų verpeto, virto galimybe pristabdyti beprotišką laiko tėkmę. Juk taip dažnai skubame pasiekti vieną ar kitą kelionės tikslą – mašina, traukiniu, lėktuvu... O važiuodamas dviračiu gali įsižiūrėti į detales, sulėtinti skubų gyvenimo tempą, stabtelėti ten, kur gražu akims, ar ramiai pasišnekučiuoti su žmonėmis, kurių daugiau, deja, nebesutiksi.

Kita, ne mažiau svarbi patirtis – išmokti priimti viską, kas nutinka kelionėje: netikėtas situacijas, dykumos dulkes, priešinį vėją, svilinančią kaitrą, stačias įkalnes, paklydimus, nuolatinį nuovargį, troškulį...

Aštuonių valstybių keliais vingiavo keliautojų maršrutas, kaitaliojosi Graikijos, Turkijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Turkmėnijos, Uzbekijos, Kirgizijos ir Kinijos keliai. Nuo Europos kultūros ištakų iki vienos seniausių civilizacijų Geltonosios upės slėnyje dviratininkus lydėjo besikeičianti kraštovaizdžio panorama, kalnų serpantinai virto neaprėpiamomis dykumų platybėmis, didmiesčio grūstį keisdavo vieniši kaimeliai, dar neregėję baltojo žmogaus, o smalsius ir svetingus veidus – gudrūs ar baikštūs.

Dažniausiai per visą kelionę skambėję klausimai: „Kiek tau moka?“ ir „Kiek tau metų?“ keliautojui sukeldavo šypseną. V.Kabašinskas sakosi niekada nebūtų sutikęs leistis į pusmetį trukusią kelionę dviračiu už pinigus. Juk tūkstančius kilometrų lydintis nuovargis, o drauge ir atradimai – neįkainojami...

Aštuonios šalys – aštuonios skirtingos kultūros, tradicijos, mentalitetas, gamta, rašytos ir nerašytos taisyklės... Žodis po žodžio dviratininkas dėlioja margą prisiminimų mozaiką apie viešnagę kiekvienoje valstybėje.