Baltarusija daugelį turistų gąsdina: juk tai – paskutinio Europos diktatoriaus, nestabilios ekonomikos ir neaprėpiamų žemės ūkio laukų kraštas. Tačiau pasak kaimyninėje šalyje gimusios ir didžiąją jos dalį išmaišiusios, dabar Vilniuje apsistojusios Olgos Jermak, Baltarusijoje patrauklus turistams gali būti kiekvienas bažnytkaimis.

Istorijos lobynai

Baltarusijos Smorgon mieste gimusi ir augusi O. Jermak savo tėvynės galbūt nepažįsta kaip penkių pirštų, bet nemažą dalį jos grožybių jau yra mačiusi. Anot jos, viena iš įdomiausių vietų kaimyninėje valstybėje – šalies šiaurėje įsikūręs miestas Polockas. Didžiausia miesto puošmena – nuo senų laikų stovintis soboras, svarbiausia stačiatikių katedra, kurių kažkada visame pasaulyje buvo tik trejos – Naugarduke, Kijeve ir Polocke, ir šalimais esantis moterų vienuolynas, kuris pritraukia minias baltarusių.

Kita dėmesio verta pilis, sulaukianti užklystančių turistų susidomėjimo – Taikos pilis, „Mirskij zamok“. Anot O. Jermak, šalia taikos vardą gavusio kaimelio stovinti pilis yra tikras lobis mėgstantiems istoriją; šioje vietoje labiausiai pasikaustę minėtoje srityje gali rasti netgi istorinių reliktų, susijusių su Lietuvos praeitimi.

Šalies pietvakariuose tikrą rojų gali rasti antrojo pasaulinio karo mėgėjai – po šios katastrofos praėjus septyniasdešimt metų, daugelis karo metu subombarduotų gyvenviečių iki šiol nėra galutinai atstatytos, o kai kurios, mūšiams pasibaigus, apskritai beveik nebuvo tvarkomos. Žinomiausia iš šių gyvenviečių tikriausiai yra „Brestkaja krepost“ – miestelis-tvirtovė, kurį po karo ne atstatė, o pavertė muziejumi.

Anot baltarusės, taip jau susiklostė, kad labiausiai šioje šalyje turistų lankomos vietos nebūtinai yra pačios įspūdingiausios ir unikaliausios. Nukrypus nuo įprastų kelioninių maršrutų, beveik visur galima užtikti netikėtų vaizdų: „Praktiškai kiekviename kaimelyje ar senesnėje gyvenvietėje galima rasti cerkvių ar kitų kultūrinių objektų, kurių kitur nepamatysi, bet jie visi turi savo istoriją. Pavyzdys – beveik sugriauta šalia Krievo kaimo esanti pilis. Ekskursijos tenai nevažiuoja, pinigų už apžiūrą niekas neima, tačiau kiekvienas norintis gali ją apžiūrėti.“

Platūs miškai ir svyruojančios bilietų kainos

Baltarusijoje taip pat galima rasti keletą draustinių, kuriuose gyvūnų, įrašytų į Raudonąją knygą, yra daugiau nei galima įsivaizduoti. O. Jermak teigimu, dauguma draustinių nepanašūs į esančius Lietuvoje – jie labiau primena zoologijos sodą po atviru dangumi: „Šie draustiniai užima labai didelius plotus, kuriuos nėra lengva apeiti. Tačiau turistai į juos važiuoja ištisomis ekskursijomis, nes nei pramogų, nei muziejų, nei išskirtinės gamtos ten netrūksta.“

Norintys pasidžiaugti ne kultūrinėmis ir istorinėmis Baltarusijos vertybėmis, o pasijausti lyg kurorte, gali keliauti į prie „Naroc“ ežero esančią poilsinę zoną, pilną SPA centrų ir įvairių atrakcijų.