Keliaujantis lietuvis ir kuprinė, prikimšta rūkytų dešrų ir juodos duonos, yra du daugiau ar mažiau susiję dalykai. Gal naminiai sumuštiniai ir skanūs, tačiau juk sakoma, kad norėdamas pažinti svetimą šalį, jos kultūrą turi susipažinti ir su tos šalies virtuve. Pasakojame apie tai, kaip nušauti du zuikius: ir tradicinės virtuvės patiekalų paragauti, ir nebrangiai prasisukti.

Venkite restoranų, esančių šalia turistų pamėgtų lankytinų vietų. Paėję kelis šimtus metrų rasite žymiai pigesnių, tačiau nebūtinai prastesnių maitinimo įstaigų. O jei po regioną keliaujate automobiliu, vakarienės užsukite į mažesnį miestuką. Tokiose šalyse kaip Italija ar Graikija greičiausiai būsite nustebinti ne tik kaina, bet ir išskirtiniu dėmesiu.

Eikite valgyti ten, kur valgo vietiniai. Galbūt ir nerasite ten baltų staltiesių ar išmuštruotų padavėjų, kalbančių visomis kalbomis, bet neabejotinai patirsite naujų įspūdžių. Sakoma, kad geriausių tradicinės virtuvės patiekalų galima paragauti ten, kur meniu pateikiamas tik vietine kalba. Be to, ir kaina turėtų maloniai nustebinti.

 
Gaminkite maistą patys. Pabandykite patys pasigaminti iš lankomai šaliai būdingų produktų. Apsilankykite vietinėje parduotuvėlėje ar turgavietėje ir išsirinkite tradicinių produktų. Vis dėlto, nepamirškite, kad jums atostogos ir privalote pailsėti nuo kasdieninės ruošos darbų, tad virtuvėje per ilgai neužsibūkite.

Nepramiegokite pusryčių. Jei apsistojate viešbutyje, greičiausiai į nakvynės kainą yra įskaičiuoti pusryčiai. Atvykę į viešbutį išsiaiškinkite, kada ir kur tiekiami pusryčiai. Ir kirskite iš peties – juk pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas.

Vakarienei užteks užkandžių. Jei nemėgstate gaminti, galite tiesiog įsigyti vietinio sūrio ar kitų užkandžių, kurie puikiai tiks prie tradicinio tos šalies vyno taurės ar alaus bokalo. Prieš tai pavalgykite sotesnius pietus, o vakarienei pakaks užkandžių.

Apsipirkinėkite darbo dienos pabaigoje. Kai kuriose užsienio šalyse įprasta baigiantis darbo dienai pigiau išparduoti neparduotus šviežius ir greitai gendančius produktus. Tad taupantiems visai pravartu užsukti į vietinį turgelį ar bebaigiančią darbą kepyklėlę.

Nelaukite, kol peralksite. Kai esame labai išalkę, dažniausiai nuėję į restoraną užsisakome per daug maisto. Taigi neverta laukti, kol pilvas pradės gurgti.

Paisykite vietinių tradicijų, tačiau... Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, vakarienė yra ne tik proga pavalgyti, bet ir bendravimo metas, kuomet visi susėda prie stalo, ilgai ir daug valgo, ir, žinoma, daug šneka. Italai paprastai vakarienės metu valgo užkandį (pavyzdžiui, salotas), pirmą patiekalą (tarkim, makaronus), antrą patiekalą (mėsą ar žuvį), o viską vainikuoja desertas... Iš patirties galim pasakyti, kad lietuvio skrandis dažniausiai nebūna pasiruošęs viso to sutalpinti, kad ir kaip nori akys.