Graikija turtinga ne tik savo kultūriniu palikimu, bet ir salomis, kurių šioje Viduržemio jūros valstybėje priskaičiuojama per 2000. Populiariausios Graikijos salos lietuvių tarpe – žavingoji Kreta, romantiškasis Santorinis, saulėtasis Rodas. Vis dėlto, trokštantys išvysti tikrąją Graikiją turėtų aplankyti ir mažesnes, tačiau ne ką mažiau gražesnes ir savito šarmo turinčias Graikijos salas.

Salos užima beveik penktadalį Graikijos teritorijos ir yra pamėgtos ne tik paplūdimio poilsiautojų iš visos Europos, bet ir pačių graikų. Didmiesčių gyventojų tarpe gana įprasta turėti savaitgalio vilą ar namuką vienoje iš daugybės Egėjo ar Jonijos jūros salų.

Santorinis

Santorinio sala, esanti pietinėje Kikladų salyno dalyje – viena iš romantiškiausių Viduržemio jūros salų. Ši pusmėnulio formos sala vilioja turistus ir poilsiautojus unikaliais kraštovaizdžiais, jaukiomis gatvelėmis nedideliuose miestukuose ir Graikijos vizitine kortele tapusiais baltais namukais, pagražintais jūros mėlynumo akcentais. Palyginti nedidelėje saloje priskaičiuojama per 400 bažnyčių ir koplyčių.

Teigiama, kad Santorionyje esantis Oios miestelis yra labiausiai fotografuojama vieta visoje Graikijoje! Be to, sakoma, jog įsimylėjėliai, atvykę į šią salą ir sudėlioję vienas kito vardą iš akmenukų, gali tikėtis amžinos meilės.

Santorinio sala yra vulkaninės kilmės, o salą suformavęs vulkanas iki šiol yra aktyvus, nors paskutinis jo išsiveržimas įvyko prieš daugiau nei pusšimtį metų. Mokslininkai teigia, jog po Santorinio ugnikalnio išsiveržimo žlugo Mino civilizacija, klestėjusi maždaug prieš 4000 metų gerokai į pietus esančioje Kretos saloje. Kai kas tiki, jog Santorinis yra legendinės paslaptingai pradingusios Atlantidos liekana.

Anksčiau Tyro vardu žinoma sala viduramžiais venecijiečių valdymo laikotarpiu buvo pervadinta Santoriniu Šv. Irenos garbei.  

Romantiškais vaizdais viliojanti Santorinio sala yra ir viena brangiausių šioje šalyje.

Kreta

Kreta – didžiausia Graikijos sala, nuo seno žavinti keliautojus ir poilsiautojus gamtos grožiu ir įvairove, uolėtais krantais, žaliais slėniais ir žydra jūra. Kretoje atsirado pirmoji Europos civilizacija, jos pėdsakų šiandien galima aptikti aplankius Knoso rūmų, statytų prieš 4000 metų, griuvėsius. Netoli salos sostinės Herakliono esantys Knoso griuvėsiai mena legendinio karaliaus Mino laikus. Mino sūnus Minotauras buvo pusiau žmogus, pusiau bulius ir gyveno rūmų požemių labirinte.

Su Kreta siejamas ne vienas senovės graikų mitas. Kretos saloje gimęs pats Dzeusas – vyriausias ir galingiausias iš visų Olimpo dievų. Dzeusą motina Rėja pagimdė vienoje Kretos olų, o jį užaugino nimfos. Ir šiandien galima aplankyti šią olą, kurios vidų puošia įspūdingi stalagmitai ir stalaktitai.