Graikijos Dodekaneso salynui priklausanti Koso sala lankytojus, visų pirma, vilioja savo puikiais smėlio paplūdimiais. Tačiau be pasyvaus poilsio saloje gausu ir archeologinių vietovių. Be to, palyginti daug žalumos turinčiai salai prigijęs romantiškas „plūduriuojančių sodų“ pavadinimas. Koso saloje auginamos vynuogės, figmedžiai, alyvmedžiai, migdolai.

Egėjo jūros bangų skalaujama Koso sala beveik prigludus prie Turkijos krantų: nuo populiaraus Turkijos kurorto Bodrumo pakrantės nutolusi vos 4 km. Kosas - trečioji pagal dydį sala Dodekaneso salyne, kuriam taipogi priklauso ir netoliese esanti Rodo sala. Palyginti nedidelėje Koso saloje gyvena apie 30 tūkst. gyventojų. Salą apkeliauti nesudėtinga: iš vieno jos krašto į kitą vos 40 km. Koso salos kranto linija nusidriekusi 112 km.

Šiek tiek istorijos ir mitologijos

Manoma, jog pirmieji gyventojai Koso saloje apsigyveno bronzos amžiuje. Tą liudija saloje aptiktos priešistorinės kapavietės. Koso sala taipogi minima Homero Iliadoje: pasak graikų poeto, Koso salos gyventojai kartu su kelių aplinkinių salų gyventojais į Trojos karą išsiuntę apie 30 karo laivų.

Pasak mitologijos, grįždamas po pergalės Trojos kare, pusdievis Heraklis patekęs į smarkią audrą. Penki iš šešių jo laivų, prikrauti karo grobio ir brangenybių, nuskendo ir tik vienintelis laivas, kuriame buvo Heraklis, buvo nublokštas į Koso salą ir išsigelbėjo.

Helenizmo epochoje Koso sala klestėjo tiek ekonomine, tiek kultūrine prasme. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyta daug didingų statinių iš marmuro: Heraklio šventykla, Akropolis, teatras, stadionas, termos ir kt. Koso gyventojai gyveno iš žemės ūkio ir prekybos – buvo eksportuojamas vynas, alyvų aliejus, vaisiai, vilna ir kitos prekės. Koso uostas buvo svarbus tarptautinės prekybos taškas.

Teigiama, jog Koso saloje gimė garsiausias Antikinės Graikijos gydytojas – Hipokratas, kurio priesaiką medikai duoda iki šių dienų. Koso mieste galima aplankyti Hipokrato muziejų. Čia taip pat išlikę Asklepiono griuvėsiai (apie 3-4 km į šiaurės vakarus nuo Koso miesto). Senovės Graikijoje ir Romoje asklepionais vadintos medicinos ir gydymo dievo Asklepijaus šventyklos, kuriose Asklepijaus šventikai gydydavo žmones. Piligrimai keliaudavo į asklepionus siekdami išgyti. Manoma, jog Koso Asklepione savo gydytojo karjerą ir pradėjo medicinos tėvu tituluojamas Hipokratas.

Vėlesniais laikais salą valdė venecijiečiai, genujiečiai, kol galiausiai XVI a. sala atiteko turkams. Kosas tapo Rodo salos, kuri taipogi priklausė turkams, provincija. 1912 m. Koso valdymą perėmė italai, o pasibaigus II Pasauliniam karui salą ėmė kontroliuoti britai. Tik 1947 m. sala atiteko Graikijai.

Lankytinos vietos