Turbūt ne sykį teko girdėti vyresnės kartos atstovus su nostalgija pasakojant apie Krymą. Kalnai ir kanjonai, uolos ir šiltas kaip arbata Juodosios jūros vanduo, šaltiniai ir kriokliai – milijonai poilsiautojų iš buvusios Tarybų Sąjungos respublikų sovietmečiu plūsdavo į Krymą, vasaros rojų.
Šiandien Krymas kiek kitoks. Tačiau nostalgija seniems laikams tebetraukia vyresniuosius, o ir jaunimas ieško pramogų. Į Krymą traukia ir smalsuoliai, prisiklausę istorijų apie „laiko mašiną“, nukeliančią 20 metų į praeitį vos išlipus iš lėktuvo, traukinio ar automobilio. Vis dėlto, ieškantys Vakarų Europos kurortuose įprastų patogumų ir publikos Kryme gali kiek nusivilti, paragavę sovietinės „egzotikos“...
Elito kurortas ar nušiurusi poilsiavietė?
Turtuoliai jau XIX a. Krymo pusiasalyje įsirengė vasaros vilas. XX a. Krymas ėmė garsėti savo sanatorijomis, kurios pritraukdavo įvairius susirgimus besigydančius žmones. Sovietmečiu čia per sezoną atvykdavo apie 10 milijonų poilsiautojų. Puikus klimatas, saulės vonios ir temperatūra, liepos mėnesį vidutiniškai pakylanti iki +24-30°C – ko dar reikia puikioms paplūdimio atostogoms?
Nors Ukrainai atgavus nepriklausomybę Krymas savo populiarumą prarado, tačiau po truputį šis kampelis atrandamas iš naujo. Kas atvažiuoja senus laikus prisiminęs, o kas – sovietinės „egzotikos“ ieškodamas. Tik kai kam jos būna tiesiog per daug: apšiurę restoranėliai bei kioskeliai, tranki rusiška muzika, treningais „pasipuošę“ poilsiautojai, apleisti, neprižiūrėti parkai bei gatvės, kuriose mėtosi šiukšlės, tarybinis mentalitetas...
Ilgiausia pasaulyje troleibuso trasa?
Iš Krymo sostinės Simferopolio į pajūrio kurortinius miestelius galima vykti... troleibusu. Viskas dar atrodytų gana įprasta, kol nesužinai, kad kelionė troleibusu truks apie dvi valandas! 86 km troleibusų trasa driekiasi nuo Simferopolio iki Jaltos. Panašus atstumas yra nuo Vilniaus iki Varėnos ar Švenčionių.
Ukrainai priklausančioje Krymo autonominėje respublikoje gyvena apie 2 milijonus gyventojų. Krymą veik iš visų pusių supa jūros: Azovo šiaurės rytuose ir Juodoji vakarinėje bei pietinėje dalyje. Su žemynine Ukraina Krymą jungia Perekopo sąsmauka.
Kuo stebisi užsieniečiai
Neseniai teko skaityti MatadorNetwork pasakojimą apie Ukrainoje gimusios ir iki paauglystės gyvenusios moters įspūdžius vėl apsilankius Kryme. „Per 20 metų čia beveik niekas nepasikeitė,“ – sako Gina. „Vis dar važinėja sovietiniai autobusai, o saulėgrąžų lukštenimas tebėra madingas.“
Į tėviškę sugrįžusiai Ginai šypseną kėlė Kryme įprasti dalykai, pavyzdžiui, tai, kad grąžą kartais gali gauti saldainiais (jei kasininkė neturi smulkiųjų), o restorano meniu visuomet yra puslapis, kuriame yra išvardyta, kiek kainuoja restorano lėkštės, stiklinės ar net stalai bei kėdės – jei „netyčia“ ką nors sulaužytum ar sudaužytum...
Jalta