Alekšupytė srūva tarp Kuldygos namų
Miestelis kaip miestelis. Toks pirmas įspūdis išlipus iš automobilio Kuldygoje. Tačiau įžengus į senamiestį, senoji Kuršo hercogystės sostinė atsiveria ir nustebina. Unikali ir autentiška medinė architektūra, išlaikiusi XVIII a. stilių, šniokščiantis plačiausias Europoje Ventos krioklys bei pro šimtmečius skaičiuojančių senamiesčio namų pamatus srūvantis upelis suteikia Kuldygai nesuvaidintą jaukumo prieskonį.
Bėgte upeliu
Titulas „latviškoji Venecija“, kuriuo dažniausiai pristatoma Kuldyga, gal kiek ir perdėtas: nei kanalų, nei juo labiau gondolų čia neišvysite. Tik Alekšupytės upelis, vingiuojantis pro senamiesčio namus, kartkartėmis, panašu, besiskverbiantis ir po akmeniniais istorinių namų pamatais. Upelio krantus jungia 16 tiltukų.
Kasmet trečiąją liepos savaitę Kuldygos gatves užtvindo būrys smalsuolių, norinčių pamatyti kaip vyksta tradicinės „upelio“ lenktynės. Šios lenktynės kiek neįprastos: jų dalyviai apsiavę specialiais bateliais ir dažnai apsirėdę keistais kostiumais leidžiasi bėgte siauruoju akmenuotuoju upeliu. Bėgikams tenka ne tik pralįsti po tilteliais, bet ir kone ropom ropoti gana ilgais tuneliais, kuriais upelis srūva po kai kuriais miestelio pastatais.
Na, o neišdrįsę rizikuoti ir bėgti slidžia upelio vaga gali sudalyvauti kur kas mažiau pavojingose rungtynėse. Tereikia įsigyti specialų kamuoliuką. Sutartu metu visi kamuoliukai paleidžiami pasroviui. Rungtynių nugalėtojais skelbiami savininkai pirmųjų 100 kamuoliukų, kurie aplenkę kitus atplaukia prie finišo linijos.
Seniausias Kuldygos pastatas
Senamiesčiu žavisi filmų kūrėjai
Kuldygos, kuri neseniai atšventė savo 800 metų jubiliejų, senamiestis tarsi nukelia kelis šimtus metų į praeitį. Tik šiuolaikiški kelio ženklai ir pravažiuojantys automobiliai išduoda, kad esame XXI amžiuje. Unikali miestelio architektūra vilioja ir istorinių filmų kūrėjus. Kuldygoje buvo filmuojami ne tik latvių, bet ir vokiečių, rusų, lenkų, skandinavų filmai.
Seniausias Kuldygos ir viso Kuržemės regiono pastatas, esantis netoli Rotušės aikštės, mena XVII a. Jame netgi išlikusios prie langų specialiai įrengtos lentynos, ant kurių sutemus būdavo statomi žibintai tais laikais, kai kitokio gatvių apšvietimo miestelyje dar nebūdavo. Anuomet kiekvieno namo šeimininkas laikė garbės reikalu tokiu būdu prisidėti prie miestelio bendruomenes gerovės.
Senoji ir naujoji Kuldygos rotušės