Goa paplūdimys

Lietuvė Raminta Indijoje – lyg parodos eksponatas. Čia ją vietiniai fotografuoja mobiliaisiais telefonais, o vyrų dėmesio išvengti neįmanoma. Keturis mėnesius kontraversiškoje šalyje besisvečiuojanti mergina išduoda kartais trikdančias indų savybes. Indijoje kairė ranka „pavaduoja“ tualetinį popierių, o dešinė – šakutę. Raminta „Kelionių manijos“ skaitytojams pasakoja apie šypsenas, piršlybas autobuse ir interviu vietinėms žiniasklaidos priemonėms.

Šiuo metu esi Indijoje. Kaip čia atkeliavai?

Iš tikrųjų nėra jokių romantiškų ar pikantiškų priežasčių, dėl ko savo kelionės tikslu pasirinkau Indiją. Indija niekada nebuvo mano svajonių šalis ar bent jau norimų aplankyti šalių topuose. Tiesiog taip sutapo, kad pigiausi bilietai, kuriuos man pavyko rasti, buvo į Indiją. Taip pat, turėjau laiko pasirūpinti vizos gavimu. Svarsčiau, ar geriau pradėti savo kelionę Indijoje, ar joje kelionę užbaigti, nes teko girdėti visokiausių istorijų iš draugų bei žiniasklaidos, kokia šokiruojanti ta šalis. Nusprendžiau, kad geriau nuo jos ir pradėsiu. Jei „išgyvensiu“ Indijoje, tai visos kitos šalys po jos bus juokų darbas. (Juokiasi.)

Ir štai aš čia jau keturi mėnesiai. Ir kol kas dar nepatyriau to šoko, apie kurį visi pasakojo, rašė ar rodė TV laidose. Visą šį laiką keliavau tik po pietų Indiją. Girdėjau, kad šiaurėje „baisiau“, žmonės ne tokie draugiški ir svetingi, todėl ten vienai keliauti daug pavojingiau. Tačiau manęs nelabai gąsdina tie perspėjimai. Manau, protingai elgiantis ir keliaujant, viskas bus gerai, o nuotykiai visada yra gerai, ypač po to, kai jie baigiasi. (Juokiasi.) Aš visada atvira jiems bei visoms įdomioms patirtims – juk tai gyvenimo prieskoniai, dėl kurių iš dalies ir keliaujame į svetimas šalis.

Tad ką veiki šioje, tavęs išgąsdinti nesugebėjusioje šalyje?

Ką veikiu Indijoje? Būnu sau. (Šypsosi.) O iš tikrųjų, įgyvendinu savo gyvenimo svajonę, t.y keliauju, o bekeliaudama ragauju, uodžiu, įamžinu akimirkas, sutinku naujus įdomius žmones, išbandau naujas veiklas, mokausi, semiuosi patirties, stiprėju, tobulėju, ieškau atsakymų į klausimus ir tiesiog džiaugiuosi kiekviena nauja diena bei patirtimi, kokia ji bebūtų. Galiu drąsiai sakyti, jog tai laimingiausias mano gyvenimo periodas, nes darau tai, ką visada norėjau ir visos pastangos atsipirko su kaupu. Ir tai dar tik pradžia... Didžiosios kelionės pradžia.

Visada mėgau planuoti. Tiksliai planuodavau visas keliones, kur, kada skrisiu, ką norėčiau pamatyti ir nuveikti, tačiau šioje kelionėje viskas kitaip. Kelionės plano neturėjau nuo pat pradžių. Turėjau tik lėktuvo bilietą į vieną pusę bei skrydį iš Indijos į Nepalą ir tai tik dėl to, jog, norint gauti vizą, reikėjo turėti įrodymą, jog jos galiojimo pabaigoje tikrai išvyksiu iš šalies.