Nors dauguma jaunavedžių medaus mėnesiui renkasi Graikijos arba Turkijos kurortus, mes atšokę savo vestuves troškome nuotykių ir ilgai nedvejoję susidėjome kuprines kelionei į Gruziją. Kelionė autostopu per penkias šalis įveikiant apie 4 tūkst. kilometrų dovanojo puikius vaizdus keliaujant Juodosios jūros pakrante, o žmonių svetingumas stebino ne tik Gruzijoje.

Kelionės pradžia

Peržvelgus skrydžių kainas į Gruziją, jos mūsų ypatingai nesužavėjo, būdas sumažinti atstumą keliantis per jūrą keltu taip pat, tad nusprendėme pataupyti ir Gruziją pasiekti autostopu. Kadangi po Rusijos-Gruzijos karo sienos kirtimas iš Rusijos pusės yra neįmanomas, mūsų kelias driekėsi per Lenkiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją. Visada galvojusi, kad Lietuva – gera šalis keliauti autostopu, pamačiau, kad keliauti autostopu beveik visose mūsų aplankytose šalyse daug lengviau nei tėvynėje. Panašiai kaip Lietuvoje „sekėsi“ ir Lenkijoje, tad per porą dienų įveikę sunkius kaimynų kelius įvažiavome į Ukrainą, kuri mus pasitiko pamirštomis eilėmis pasienyje.

Ukraina: prasti keliai ir vainikais nuklotos pakelės

Lenkijos-Ukrainos pasienyje paaiškėjo, kad pėsčiomis kirsti sienos negalime, tad teko prašytis į eilėje stovinčių vairuotojų automobilius. Mus priėmusių ukrainiečių mašinos dugne pastebėjome nemažą skylutę, kuri tąsyk prajuokino, bet judant toliau šioje šalyje pripratome ir prie prastų kelių, ir prie labai senų sudėvėtų transporto priemonių.

Ukrainiečiai paliko smalsių, draugiškų ir labai religingų žmonių įspūdį. Kirsdami šalį pakeleivingais automobiliais pastebėjome, kad dauguma vairuotojų žegnojasi pravažiuodami kiekvieną cerkvę, o taip pat jų automobilius puošia gausybė šventųjų paveikslėlių. Tačiau labai liūdną vaizdą paliko tikrai daug vainikų pakelėse, tiek miestuose, tiek užmiestyje. Kai kur jie net kas keli metrai. Buvo sunku patikėti, kad tiek daug žmonių čia žūva keliuose.

Jau Ukrainoje prasidėjo ir kitose šalyse tęsėsi klausimai, ko mes važiuojame į Gruziją, bei įtikinėjimai, kad galime pasilikti ir čia, nes pas juos taip pat yra ir jūra, ir didžiulė vaisių įvairovė, ir draugiški žmonės. Tiesa, Ukrainoje prasidėję arbūzų ir įvairių vaisių prekeiviai pakelėse nesibaigė iki pačios Gruzijos. Bet mes pralenkdami juos keliavome toliau.

Rumunija: kiaušinių, vyno ir šluotų kaimai

Tik įvažiavus į Rumuniją mums pradėjo sektis, nes netrukus sustojo vairuotojas važiavęs iki pat Bulgarijos sienos. Važiuojant pagrindiniu keliu nuo šiaurės į pietus susidarė įspūdis, kad čia žmonės gyvena tik kaimuose bei miesteliuose ir dauguma verčiasi žemės ūkiu, augina gyvulius, kažkuo prekiauja.

Pro langus keičiantis vaizdams buvo smagu stebėti kiekvienoje gyvenvietėje kuo nors prekiaujančius žmones. Pakelėje prekiaudavo beveik kas antras namas ir, įdomiausia, kad dažniausiai parduodami produktai pas visus būdavo vienodi. Viename kaime visi prekiaudavo kiaušiniais, kitame – pomidorais, trečiame – vynu, kur gausu vynuogynų aplinkui, ir galiausiai net šluotomis.