Po metų, praleistų Izraelyje, Nazaretas man išliko vienas iš įspūdingiausių Šventosios žemės miestų, kuriame egzotiška arabų kultūra persipina su vakarietišku šiuolaikiškumu, o mieste sklindanti garsų kokafonija, tikras gatvių voratinklis bei stiprus kavos su kardamonu kvapas, susuka galvą.

Nazaretas įkūnijo Izraelį, į kurį taip veržiausi: kalnai, nusėti mažais baltais arabiškos architektūros namukais, gatvėse pardavinėjamos lietuvio akiai egzotiškos prekės – įvairūs vaisiai ir daržovės, prieskoniai ir riešutai. Grožis! Atvykusi į šį miestą dar sykį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Už akių nekliuvo nei šiukšlės gatvėse, nei itin garsiai šūkaujantys žmonės, nei erzinantis kelių juostų eismas ir nuo automobilio garso signalo rankų nenuleidžiantys vairuotojais, nei prie viso šių garsų mišinio prisijungiantys Bazilikos varpų aidai. Galbūt tai buvo paprasčiausiai nepažįstamos kultūros trauka, tačiau, kaip sykį rašė E. M. Remarque, meilė net ir mėšlo krūvą nušviečia romantiška šviesa.

Iš tų nesuskaičiuojamų daugybės kartų, kuriuos praleidau Nazarete, bemaž labiausiai įstrigo pirmoji pažintis su šiuo miestu, kai jame lankiausi praėjus dienai po Kalėdų. Nuotaikos tąkart nesugadino net turistų sausakimša centrinė šio miesto gatvė ir pilnutėlė didžiausia Artimuosiuose Rytuose Apsireiškimo Bazilika – Nazareto akcentas ir pasididžiavimas. Iš turistų informacijos centro grojanti kalėdinė muzika, gausybė turguje pardavimui sukabintų Kalėdų Senelio kepurių, kalėdiniai papuošimai ir angliškai su Jėzaus gimimo diena sveikinantys užrašai įpūtė kalėdinės dvasios ir džiaugsmo, kurio taip trūko kituose Izraelio miestuose.

Nazaretas – nedidelis miestas, tačiau tai didžiausias arabų miestas Izraelyje, kurie sudaro didžiąją dalį iš 65 tūkst. šio miesto gyventojų. Seniau daugiausiai čia gyveno arabų krikščionių, tačiau pastaraisiais metais jų šiame mieste vis mažėja, lygiagrečiai didėjant arabų musulmonų skaičiui. Senamiestį kerta pagrindinė Pauliaus VI-ojo gatvė, kuria vaikštant galima pereiti per visą mažytį Nazareto centrą. Kaip ir su daugeliu Izraelio miestų, su Nazaretu neįmanoma tinkamai susipažinti neaplankius turgaus – šis įsikūręs nors ir neilgoje, bet į dar kelias gatveles išsišakojančioje gatvėje, kurioje – net kelios krikščionims svarbios vietos.

Nedidelis Nazareto senamiestis yra gan painus. Ir nors senamiestis visuomet gyvas nuo žmonių judesio ir įvairių garsų bei kvapų, kitos siaurutės, viena kitą kertančios ir dar į daugybę kitų siauručių gatvelių išsišakojančios gatvelės, mirusios. Iš pradžių vienam klaidžioti jomis gali būti truputį baugu, nors turistų grūstys čia pat, vos už minutės kelio. 

Nazaretas itin svarbus miestas tikintiesiems, todėl yra nuolatinis piligrimų traukos centras. Pagal krikščionių Evangeliją, Nazarete prabėgo Jėzaus vaikystė; čia gyveno Marija ir Juozapas; čia archangelas Gabrielius apsireiškė Marijai ir pranešė apie Kristaus gimimą; čia Jėzus pradėjo savo pamokslininkavimą. Yra ir su šiais teiginiais nesutinkančių istorikų, tvirtinančių, kad Nazareto kaip gyvenvietės Jėzaus laikais nebuvo ir kad jis istoriniuose šaltiniuose paminėtas tik 4 mūsų eros amžiuje.

Vienaip ar kitaip, Nazaretas – vienas iš tų miestų, kuriuos būtina aplankyti ir nesvarbu, kokiu tikslu: ar norint susipažinti su istorine-religine prasme svarbiomis vietomis, ar tiesiog paklaidžioti painiomis šio miesto gatvelėmis, ar pasimėgauti puikia arabų virtuve, kuria garsėja šis miestas.

Nuotraukos iš autorės asmeninio archyvo

Taip pat skaitykite:

Haifa: gražiausias Šventosios žemės miestas

Izraelio vizitinė kortelė: Negyvoji jūra