Prieš 2500 metų dar nebuvo komercinių kelionių organizatorių ir lankytinas vietas išsamiai aprašančių kelionių gidų. Tačiau tuo metu klestėjusios senovės Graikijos rašytojai ir istorikai, keliaudami ir pažindami tuometinį pasaulį, aprašė įspūdingiausius to meto statinius. Jų kelionės apsiribojo Viduržemio jūros regionu, tad ir 7 Antikos stebuklus rastume čia. Deja, tik vienas vienintelis iš jų išliko iki mūsų dienų. Visų kitų statinių vietoje liko tik griuvėsiai, o apie jų didybę žinome tik iš istorinių šaltinių.

Didžioji Gizos piramidė

Egipto Gizos slėnyje, netoli Kairo esanti Cheopso piramidė yra vienintelis iš septynių Antikos stebuklų, išlikusių iki mūsų dienų. Beveik 4 tūkstančius metų tai buvo aukščiausias pasaulio statinys. Maždaug 2500 m pr. Kr. pastatyta piramidė buvo skirta egiptiečių faraonui Cheopsui. Skaičiuojama, jog Didžiąją piramidę, kuri užima maždaug 40 tūkst. kv. m plotą statė apie 100 000 žmonių. Manoma, jog 147 m aukščio piramidė buvo pastatyta per 20 metų.

Aleksandrijos švyturys

Aleksandro Makedoniečio Egipto žemėje įkurtos Aleksandrijos uoste stovėjęs švyturys laikomas pirmuoju pasaulyje švyturiu. Faro saloje III a. pr. Kr. pastatytas 117 m aukščio švyturys turėjo padėti į uostą įplaukiantiems laivams išvengti povandeninių uolų.

Švyturio skleidžiama šviesa buvo matyti už 50 km kadangi jo viršūnėje nuolat kurstomų laužų šviesą atspindėjo specialiai įrengti bronzos lakštai. XII a. uždumblėjęs Aleksandrijos uostas ilgainiui buvo apleistas. Švyturys taip pat buvo nebenaudojamas, o XIV a. šį Antikos stebuklą sugriovė žemės drebėjimas. Faro švyturio griuvėsiai buvo panaudoti dabar jo vietoje stovinčios tvirtovės statyboms. 

Artemidės šventykla

Dabartinės Turkijos teritorijoje kadaise klestėjusiame Lydijos krašte vienas svarbiausių miestų buvo Efesas, kurį, pasak legendos, įkūrusios amazonės – karingųjų moterų gentis. Bene žymiausias Efeso statinys buvo milžiniška Artemidės šventykla.

Iš marmuro ir kalkakmenio pastatyta šventykla buvo skirta graikų mėnulio deivei ir gyvūnų globėjai Artemidei. Šventyklos, kuri buvo kur kas didesnė už Atėnų Partenoną, skliautus rėmė apie 120 masyvių kolonų. Iki šių dienų archeologinėje Efeso vietovėje išlikusi viena kolona ir žymiosios šventyklos pamatų likučiai.

Kabantys Babilono sodai

Klestintis senovės Babilono miestas buvo įsikūręs ant Eufrato upės krantų, netoli dabartinio Bagdado Irake. Miestas garsėjo čia įrengtais kabančiaisiais sodais. Nors šis Antikos stebuklas neišliko iki mūsų dienų, tačiau archeologai teigia aptikę šių sodų liekanų.

Apie Babilono sodus rašę Antikos autoriai teigė, jog sodai buvo įrengti maždaug 600 m. pr. Kr. Tuo metu Babiloną valdęs karalius Nabuchodonosoras įsakė terasose įrengti sodus, kuriuose buvo auginami įvairiausių rūšių augalai, atgabenti iš tolimiausių krašto kampelių. Sodai buvo skirti karaliaus žmonai vardu Amytis.

Dzeuso statula