Daugybę metų persekiotus ir niekintus žydus vienija ir įkvepia kovos už laisvę ir nacionalinio pasididžiavimo simbolis – Masada. Tvirtovė, kurioje, anot iš kartos į kartą perduodamo pasakojimo, per 900 šimtus žydų ryžosi verčiau nusižudyti, nei tapti romėnų vergais. Šiandien Masada – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta vieta, bylojanti apie kadais čia stovėjusią didingą senovės tvirtovę, nuo kurios atsiveria fantastiški vaizdai į Negyvąją jūrą.

Tvirtovę vienišos uolos viršūnėje 42 metais prieš Kristų sau pasistatė Herodas Didysis, tikėdamasis, kad joje galės pasislėpti sukilus žydams, ar kilus kokioms nors problemoms iš Kleopatros ir Marko Antonijaus pusės. Tačiau 4 metais prieš Kristų mirusiam Herodui Didžiajam taip ir neprireikė slėptis Masadoje. Po 66–70 metais kilusio zelotų įkvėpto Didžiojo žydų sukilimo, kurį romėnai numalšino, smurtu iš romėnų valdžios Izraelį išvaduoti pasiryžę žydai užgrobė Masadą. Tvirtovė tapo prieglobsčiu žydų pabėgėliams ir paskutiniu nenumalšintu sukilėlių židiniu romėnams.

Vienintelis tolimesnių įvykių šaltinis – 1-ojo amžiaus garsaus žydų istoriko Juozapo Flavijaus palikimas, kuriame aprašytas bemaž tragiškiausias ir didvyriškiausias žydų tautos istorijos momentas. Juozapas Flavijus juodu ant balto įamžino tai, kaip didžiulės uolos papėdėje 8 000 romėnų įkūrė stovyklas ir, išnaudodami žydų vergus, pradėjo statyti milžiniškas rampas, taip tikėdamiesi užimti tvirtovę. Išties, tik apsilankius Masadoje pasidaro akivaizdu, kodėl romėnams prireikė net kelių metų, kol pagaliau pavyko užimti tvirtovę: Masada pastatyta ant didžiulės, izoliuotos uolos, todėl bet kas, bandantis įkopti į šią uolą, tampa gyvuoju taikiniu.

Juozapas Flavijus rašė, kad už Masados tvirtovės sienų gyveno 967 vyrai, moterys ir vaikai, turėję sukaupę daugybę maisto ir vandens atsargų. Tačiau kai po kelių metų pasipriešinimo žydai galiausiai suvokė nebesugebėsiantys įveikti romėnų, grėsmingai judėjusių tvirtovės link, nuspręsta geriau žūti, nei gyviems pakliūti į romėnų rankas. Todėl buvo sudegintos visos maisto atsargos, padegti gyvenamieji namai, taip siekiant, kad ugnis pasiglemžtų visus vertingus daiktus, kad šie neatitektų priešams. Vėliau burtų keliu iš visų Masados gyventojų buvo išrinkta dešimt vyrų, išžudžiusių visus tvirtovės gyventojus. Atlikus tai, iš šių dešimties vyrų burtų kelių išrinktas vienas, nužudęs gyvus likusius devynis vyrus ir galiausiai nusižudęs pats.

Į Masadą įsiveržę romėnai gyvas rado tik dvi moteris ir penkis vaikus, kurie išgyveno, nes buvo pasislėpę. Ši masinė savižudybė žymi žydų buvimo istorinėje Palestinos teritorijoje, pabaigą.

Šiandien Masada – viena iš lankomiausių istorinių vietų Izraelyje, apsilankymas kurioje ne vienam turistui emociškai prilygsta apsilankymui Jeruzalėje. Prie pat smaragdinės Negyvosios jūros iškilusi ir į Judėjos dykumą žvelgianti legendinė tvirtovė traukte traukia savo didybe ir pasakiškais iš čia matomais saulėtekiais, kuriuos Masadoje pasitinka atvykėliai iš viso pasaulio.