Stonehenge, sxc.hu nuotr.

Lietuvoje su Jono ir Janinos vardadieniu siejama Joninių šventė turi gilias tradicijas, siekiančias tolimus pagonybės laikus. Tačiau ir kituose pasaulio kraštuose ši vidurvasario šventė yra švenčiama. Kai kur netgi ypatingai. Pasidomėjome, kur vasarvidžio naktys yra įdomiausios.

Stonehendge, Anglija

Galima drąsiai sakyti, kad Stounhendžas yra viena iš mistiškiausių pasaulio vietų. Mokslininkams šis priešistorinis akmenų statinys iki šiol yra neįkandama mįslė, apipinta galybe įvairiausių teorijų. Viena iš jų teigia, kad ratu išdėstyti akmenys kadaise buvo astronominio kalendoriaus dalis. Anglijos pietuose greta Solsberio prieš keletą tūkstančių metų ratu išdėstyti akmenys trumpiausią metų naktį pritraukia daugybę smalsuolių ir senųjų pagoniškųjų religijų propaguotojų. Susirinkusieji kartu laukia aušros tikėdamiesi išvysti ypatingą reginį: saulė pasirodo tiesiai virš vieno iš mistiškąjį ansamblį sudarančių akmenų – Kulno akmens.

Ryga, Latvija

Apie vidurvasario šventės Latvijoje, vadinamos Lyguo arba Jani, tradicijas girdėję esame ne kartą. Neretai  su šiokiu tokiu pavydu tariame: „va latviai tai moka Jonines švęsti – keturias dienas, keturias naktis“.  Joninių naktį latviai leidžiasi į paparčio žiedo paieškas, o moterys plukdo iš žolynų nupintus vainikėlius. Šiemet per Jonines Ryga vilios žymių atlikėjų bei folkloro koncertais, žolelių bei amatininkų dirbinių muge. Vis tik, renginiai vidurvasarį paprastai nuspalvina ne tik didžiuosius Latvijos miestus, bet ir mažus kaimelius, tad praktiškai bet kur Latvijoje per Jonines pateksite į šventės sūkurį.

Hamerfestas, Norvegija

Vidurnakčio saulė, arba Baltosios naktys – taip vadinamas metas, kuomet ištisą parą būna šviesu. Norint pamatyti šį reiškinį reiktų važiuoti už Poliarinio rato – tam tinka, pavyzdžiui, Norvegija, Švedija, Suomija.  Norvegijos šiaurėje įsikūręs Hamerfestas laikomas labiausiai į šiaurę nutolusiu Europos miestu, tad galite būti tikri, Baltosios naktys čia yra garantuotos. Beje, Joninių naktį Norvegijoje panašiai kaip ir mūsų krašte yra deginamai laužai, be to, žibintais papuoštais laivais plaukiama į fiordus. Kai kuriose Norvegijos vietovėse šventės metu rengiamos teatralizuotos vestuvės, simbolizuojančios naujo gyvenimo pradžią.

 
Saremos sala, Estija

Šv. Jono diena (est. Jaanipäev) Estijoje švenčiama nuo neatmenamų laikų. Ši šventė senovėje buvo siejama su sunkių vasaros darbų pradžia. Per Jonines estai kurdavo laužus: būdavo tikima, jog tai atbaido piktąsias dvasias, tokiu būdu galima tikėtis geresnio derliaus. Na, o Saremos ir Hijumos salose vietoje laužo kartais padegdavo ir plukdydavo senas žvejų valtis.  Ir šiais laikais Sarema estų tarpe yra itin populiari Joninių išvakarėse. Keltų bilietai paprastai būna išgraibstomi jau birželio pradžioje. Jaunimas mėgsta tiesiog susikurti laužus ir smagiai leisti laiką salos gamtoje.

 
Maču Pikču, Peru