Ne, čia ne apie tas etiketes parduotuvių lentynose (o dabar tai juk taip aktualu – iš kur agurkai arba braškės, kiek procentų riebumo pienas, ar yra dešroje E ir visa kita). Nors gal iš dalies ir apie jas? Reikėtų paklausti pačių Augusto ir Katjos... Ar iš tiesų taip yra, ar čia tik man atrodo, kad daugelis „save gerbiančių keliautojų“ jau seniai žino apie šių dviejų žmonių iniciatyvą ir tinklalapį „Follow the Road“ („Kelyje“)? Nors Augustas juokais sako, kad dabar svetainės pavadinimas turėtų būti kitoks, nes ir tas kelias kitoks, nebe fizinis (gal „Follow your Road“ – „Sek savo kelią“?). Taigi, keliautojais jie savęs nebevadina ir apskritai nenori priskirti nei prie vegetarų, nei prie žaliavalgių, nei prie menininkų ar programuotojų, o paklausti, kas tuomet jie yra, sako, „mes tiesiog esame“.

Taip taip, būtent, jie tai sako kartu. Kalbantis su jais Vilniuje, vos prieš porą savaičių grįžusiais iš Australijos (tiksliau, iš ten jie vyko į Singapūrą, tuomet į Malaiziją, vėliau į Paryžių ir jau iš ten atkeliavo čia), įdomu stebėti, kaip gerai jie sutaria, panašiai mąsto, užbaigia vienas kito mintį, vienas kitą papildo, ir net nesitarę gali pateikti bendrą požiūrį. Tiesą sakant, pokalbio pabaigoje neiškentusi paklausiau: „Kaip nutiko, kad taip sėkmingai radote vienas kitą?“, jie juokiasi: „Visata“.

Prieš aštuonerius metus lietuvis Augustas, jau šiek tiek patirties įgijes autostopininkas, vietoj to, kad išvyktų gyventi į Kiniją, mat tuo metu joje siautė pavojingas virusas ir buvo ekonominis nuosmukis, su draugu apsilankė Ispanijoje, ir per hospitalityclub.org sistemą (kurioje žmonės visame pasaulyje dalinasi nemokama nakvyne) susitiko Katją, kuri ten gyveno ir kaip tik norėjo perprasti keliavimą autostopu. „Jis atvažiavo ir magija įvyko“, – šypsosi iš Vokietijos kilusi Katja.

Augustas aplankė 61 šalį, Katja – apie 55. Jei jums nieko nesako šie skaičiai, galima paminėti, kad visoje Europoje šalių yra apie 50 (įskaitant visas nykštukines). Kitaip tariant, aplankyti tiek – daug. Ir iš kiekvienos kelionės jie kažką prisimena, ypač žmones, kuriuos sutinka, nes juos labiausiai ir vertina. Na, ir apie pačias keliones pasakoja labai paprastai – buvome ten kelis mėnesius, tada ten, vykome į tą vietą, ten apsistojome... O kalba eina apie tokias egzotines šalis kaip Malaizija, Tailandas, Australija, Čilė, Peru, Ekvadoras. Jiems tai – nieko keista, tai tiesiog jų gyvenimas. Gal todėl apie pačias keliones daug ir nekalbėjome, daugiau – apie gyvenimą ir buvimą – buvimą sau, laimingu, buvimą tarp žmonių, su žmonėmis ir buvimą „tiesiog“.

Australija

Autostopas lygu laisvė