Egipte, Vakarų dykumoje netoli Libano sienos plyti Sivos oazė, garsėjanti alyvuogėmis ir datulėmis. Autentišką ir nedaug tepakitusią nuo Aleksandro Makedoniečio laikų Sivos oazę pamėgo ne tik turistai, bet ir kino filmų kūrėjai.

Sivos oazė, dykumoje nusidriekusi 80 km ilgio ir 20 km pločio teritorijoje, neretai tituluojama gražiausia Egipto oaze ir vidury dykumos žaliuoja dėka 300 šaltinių bei upelių. Ši vieta kartais romantiškai vadinama „laimingųjų sala“. Ir ne veltui – tikro rojaus sodo įspūdį sukuria gausybė alyvmedžių, datulių, citrinmedžių, apelsimedžių. Sivoje užaugintos datulės vertinamos ne tik Egipte, bet ir visame pasaulyje. Šioje oazėje priskaičiuojama apie 300 tūkstančių datulių medžių.

Nuošalioje Sivos oazėje puoselėjama tradicinė kultūra ir papročiai, o čia gyvenančios moterys iki šiol kruopščiai slepiasi po čadromis.

Oazėje gyvena tik šiek tiek daugiau nei 20 tūkstančių gyventojų, kurių dauguma – berberų palikuonys, kalbantys savita sivi kalba. Pagal senovines tradicijas berberai gamina kokybiškus sidabro papuošalus, taip pat keramikos dirbinius, pina krepšius.

Norint pasiekti Sivą, nuo Aleksandrijos reikia važiuoti apie 7 val. Sivos oazės sostinė – Sivos miestas kūrėsi aplink Shali fortą, kuris čia buvo pastatytas apie XIII a. Išlikęs senasis miestas-tvirtovė iki šiol stebina lankytojus savo trobesiais, drėbtais iš molio ir purvo, kuriuose tebegyvena žmonės.

Tačiau senosios oazės sostinės reiktų ieškoti apie 3 km į rytus nuo Sivos miesto, Aghurmi kalvoje esančioje archeologinėje vietovėje. Būtent čia prieš 2500 metų buvo pastatyta Amono šventykla, kuri XIX a. buvo beveik visiškai sugriauta. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, šioje vietovėje lankėsi ir pats didysis užkariautojas Aleksandras Makedonietis.

Kitos įdomios lankytinos vietos Sivos oazėje – Kleopatros šaltinis ir Romėnų nekropolis. Kleopatros šaltinis dar vadinamas Saulės šaltiniu. Pasakojama, kad šioje karštojoje versmėje maudėsi žymioji Egipto karalienė. Vandens temperatūra čia siekia +29°C.

Romėnų nekropolyje, arba Mirusiųjų kalne, buvo laidojami ne tik senovės graikų ir romėnų mirusieji, bet ir kai kurie Egipto faraonai. Sivos oazėje kylančiose kalvose esama urvų, kurie kadaise buvo apgyvendinti žmonių, taip pat čia būdavo laidojami mirusieji.