Kairas, sausio 19 d. (AFP-BNS). Egipto archeologai Viduržemio pajūrio mieste Aleksandrijoje atkasė senovės graikų statytos šventyklos, kurioje garbinta senovės egiptiečių deivė Bastė, liekanas, antradienį pranešė Egipto senovės paminklų departamentas.  

Per kasinėjimus Aleksandrijos rajone Kom El Dikoje, kuriems vadovavo Žemutinio Egipto senienų departamento vadovas Mohamedas Abdel Maqsoudas (Mahamedas Abdel Maksudas), buvo rasta šventykla, pastatyta karalienės Berenikės. Ji buvo karaliaus Ptolemėjaus III, kuris valdė Egiptą 246-222 metais prieš mūsų erą, žmona.  

"Aptikti 60 metrų ilgio ir 15 metrų pločio griuvėsiai", - sakoma Egipto aukščiausiosios senovės paminklų tarybos vadovo Zahi Hawasso (Zahio Havaso) pranešime. Pareigūnas nurodė, kad ta šventykla buvo "griaunama vėlesniais laikotarpiais, kai ji buvo naudojama kaip akmens karjeras. Dėl to dingo daugelis jos akmeninių blokų".

Kasinėjant taip pat buvo rasta kripta, kurioje buvo paslėpta apie 600 Ptolemėjų laikų statulų, tarp jų daug motinystės, džiaugsmo ir meilės deivės Bastės, laikytos Žemutinio Egipto ir faraonų gynėja. Ši dievybė vaizduota kaip moteris katės arba liūtės galva.

Kom El Dikoje rasti griuvėsiai yra pirmoji Aleksandrijoje aptikta Ptolemėjų laikų šventykla, kurioje garbinta Bastė, sakoma M.Abdel Maqsoudo pranešime. "Tai rodo, jog deivė Bastė buvo garbinama Egipte netgi sunykus senovės egiptiečių kultūrai", - nurodė mokslininkas.

Graikų kilmės Ptolemėjų dinastija valdė Egiptą 305-30 metais prieš mūsų erą, kol galiausiai šią šalį užkariavo romėnai. Ptolemėjų laikais Aleksandrija buvo Egipto sostinė, kurioje klestėjo senovės graikų kultūra ir prekyba.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.