Petra – tai bene žymiausia archeologinė vietovė Jordanijoje, pamirštas kadaise egzistavusios Nabatėjos karalystės miestas. Maždaug 200 m. pr. Kr. šioje vietovėje uolose buvo iškalti akmeniniai rūmai, statulos, laiptai ir kiti statiniai. Taip pat kurį laiką čia buvo įsikūrusi Arabijos provincijos, priklausiusios Romos imperijai, sostinė, svarbus prekybos bei karavanų centras.

Petra dažnai vadinama "raudonąja dykumos rože", kadangi uolos, kuriose iškalti statiniai ir statulos turi rausvą atspalvį. Nabatiečiai kalnuose buvo pastatę šventyklas dievams.

Pačioje Petroje buvo nemažai vienuolynų, taip pat amfiteatrai, turgavietės ir kt. Išdžiūvusios Siko upės vandenys akveduku patekdavo į miestiečių namus. Nabatiečiai uolose taip pat iškaldavo ir kapavietes.

Petra įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektų sąrašą ir Septynių Naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą. Miestas buvo atrastas 1812 m. šveicaro Johano Burkharto. Ilgus metus šio apleisto miesto tuneliuose gyveno tik beduinai.

Lankytinos vietos:

• Al Kaznė (iždinė) – tai gerai išsilaikiusi kapavietė, atgręžta į Siko tarpeklį, buvusią upę. Visas kapavietės fasadas iškaltas iš vientisos uolos. Pirmąjį aukštą puošia šešios kolonos, o frontoną – ritinio formos ornamentai. Statinio viduje, sienoje išskabtuotos laidojimo nišos.
• Teatras, iškirstas uoloje (apie 7000 vietų)
• Vienuolynas, esantis tolėliau nuo miesto, ant kalvų. Iš čia atsiveria puikus visos Petros vaizdas.