Efesas – įkurtas graikų apie 1000 m. pr. Kr, romėnų laikais tapo svarbiu uostu. Dabartinės Turkijos teritorijoje kadaise klestėjusiame Lydijos krašte Efesas buvo vienas svarbiausių miestų, kurį, pasak legendos, įkūrusios amazonės – karingųjų moterų gentis.

Šiandien griuvėsiai mena didingą miesto istoriją. Nors archeologiniais kasinėjimais ištirta tik apie 10% miesto, gausūs radiniai leidžia susidaryti vaizdą, kaip čia gyventa senovėje.

Efese būta turgaus, bibliotekos, viešųjų namų, šventyklų. Klestėjimo laikais Efese gyveno apie 200 000 gyventojų. Spėjama, jog Efese savo paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Švč. Mergelė Marija, globojama Šv. Jono Evangelisto.

Lankytinos vietos:

• Amfiteatras – jame tilpdavo apie 25 000 žiūrovų ir iki šių dienų rengiami koncertai.
• Celso biblioteka – II a. statyta biblioteka buvo sugriauta gotų bei žemės drebėjimo. Išlikęs pastato fasadas su įėjimu. Statybose buvo manipuliuojama perspektyva, dėl to žiūrint iš apačios pastatas atrodo žymiai didesnis nei iš tikrųjų.
• Artemidės (Dianos) šventykla – graikų statyta šventykla, vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Iš marmuro ir kalkakmenio pastatyta šventykla buvo skirta graikų mėnulio deivei ir gyvūnų globėjai Artemidei. Šventyklos, kuri buvo kur kas didesnė už Atėnų Partenoną, skliautus rėmė apie 120 masyvių kolonų. Iki šių dienų archeologinėje Efeso vietovėje išlikusi viena kolona ir žymiosios šventyklos pamatų likučiai.
• Hadriano šventykla – išlikęs fasadas su puikiai reljefais ir kitais puošybos elementais.
• Kuretų gatvė – abipus jos išlikę kolonos ir namų fasadai. Po grindiniu išlikę vandentiekio ir nuotakų sistemų liekanos.
• Heraklio vartai – šie vartai, vedantys į Kuretų gatvę, vaizduoja žymųjį Antikos pusdievį Heraklį, užsimetusį liuto kailį.