Naująją Zelandiją sudaro daug salų. Didžiausios yra Pietų ir Šiaurės salos, kurios yra atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai priklauso Stiuarto, Snerso, Didžiojo barjero, Baltoji salos ir Čatemo, Oklendo, Kempbelo, Antipodų, Baunti bei Kermadeko salynai. Be to Naujoji Zelandijaturi priklausomas teritorijas: Niukė, Kuko sala ir Tokelau.

Apie 3/4 salų paviršiaus yra kalnuotas, užima aukštumos bei kalvos. Saloje yra ugnikalnių, geizerių ir karštųjų versmių.

Naujosios Zelandijos sostine yra Velingtonas. Miestas įsikūręs centrinėje šalies dalyje, Šiaurinėje saloje. Miestas yra verslo, pramonės, kultūros ir kultūros centras, bei uostas.

Dauguma gyventojų yra europietiškos kilmės. Tai yra daugiausiai anglai, airiai, olandai, italai, pietų slavų tautos.  Šiaurės saloje gyvena vietiniai salų gyventojai maoriai. Be to šalyje yra nemažai imigrantų iš Rytų bei atvykėlių iš kitų Okeanijos salų.

Naujoji Zelandija garsėja kivių auginimu. Vaisiaus pavadinimas sugalvotas paukščio kivio garbei. Selekcininkai nusprendė, kad vaisiaus forma ir pūkuotumas panašus į kivi kūnelį. Žodžiu „kivis“ šalyje taip pat vadinami vietiniai gyventojai bei vis dažniau pradedama taip vadinti Naujosios Zelandijos doleris.