Iranas iki 1935 m. vadintas Persija. Būdama geopolitiškai svarbioje padėtyje tarp Rytų Azijos, Kaukazo, Arabijos pusiasalio, Persija buvo daugybės istorinių įvykių liudininkė. Be to, Iranas yra laikomas viena iš seniausių pasaulio valstybių.

Skirtingais istorijos laikotarpiais Persija priklausė medėjams, achemenidams, Aleksandrui Makedoniečiui, partams, sasanidams, musulmonams, tiurkams ir kt.

Senovės Persijos teritorija apėmė dabartinį Iraną, Afganistaną, Azerbaidžaną ir dalį Pakistano. Senovės Persijos istorija prasidėjo maždaug III tūkstantmetyje pr. Kr., o šios civilizacijos pabaiga laikoma VII-VIII a., kuomet kraštas buvo islamizmuotas.

Vienas iš stipriausių Senovės Persijos laikotarpių buvo valdant Achmenidų dinastijos valdovams Kyrui ir Darijui I. Tuometinė sostinė buvo Persepolis, tačiau ją sudegino Aleksandras Makedonietis, IV a. pr. Kr. užkariavęs Persiją. Mirus Aleksandrui Makedoniečiui, po vidinių nesutarimų ir kovų, Persija atiteko Seleukidų dinastijai, kurios imperijos sostinė buvo įsikūrusi Sirijoje.

VII a. Sasanidų dinastijos valdomą Persiją nukariavo arabai, atnešę islamo tikėjimą. XIII a. kraštą niokojo mongolai-totoriai. Vėliau dėl šių žemių kovojo afganai, Vakarų Europos valstybės, o XIX a. Persija pateko Rusijos ir Didžiosios Britanijos įtakon.

1979 m. šalyje įvyko „Islamo revoliucija“, įsivyravo konservatyvus religinis požiūris.