Japonija yra įsikūrusi Rytų Azijoje, salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, Korėjos pusiasalio rytų. Japonijos vakaruose yra Kinija, Korėja ir Rusija.

Japonija dažnai vadinama „Tekančios saulės šalimi“. Iš čia kilęs ir šalies pavadinimas: japoniškai Nippon Koku reiškia „saulės kilmė“.

Šalis yra salų valstybė. Didžiausios salos yra Honšiū, Hokaidas, Kiūšiū ir Šikoku. Dauguma salų yra kalnuotos, yra nemažai ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė yra Fudzijamos kalnas, kuris taip pat yra ir ugnikalnis. Japonijoje dažnai būna žemės drebėjimai, užklumpa cunamiai. Taip yra dėl to, kad šalis yra tektoniškai aktyvioje zonoje, vadinamoje Ugnies žiedu.

Japonijoje yra vidutinių platumų klimatas, bet jis kinta iš šiaurės į pietus, nes šalis yra labai ištįsusi.

Tradiciškai Japonija yra skirstoma į 8 regionus, bet administraciškai šalis yra suskirstyta į 47 prefektūras. Prefektūros susiformavo XIX a. pab.

Japonijos sostinė Tokijas yra vienas didžiausių pasaulio miestų, įkurtas maždaug XV a. vid. ir pavadintas Edo. 1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi.

Japonijos ekonomika yra stipri. Šalis yra antra po JAV didžiausių ekonominių jėgų pasaulyje, o pagal perkamosios galios paritetą ji yra trečia po Kinijos ir JAV.

Šalyje itin puoselėjama tradicinė japonų kultūra, tačiau jos formavimuisi ir pokyčiams įtakos turėjo Azijos, Europos ir Amerikos kultūra. Svarbią vietą Japonijos kultūroje užima kalba, kuri pirmą kartą minima kinų dokumentuose 252 m.

Amatai yra tradiciniai Japonų menai. Šalyje mėgiamas puokščių sudarymo menas – ikebana, japoniškas popieriaus lankstymo menas – origami, lėlės, keramika. Svarbią vietą kultūroje užima vaidinimai, sodų priežiūra, arbatos gėrimo ceremonija, japoniški komiksai, animaciniai filmai – anime.