Kirgizijos ekonomikai didžiulį neigiamą poveikį turėjo Tarybų Sąjungos griūtis, kadangi beveik visa šalyje pagaminta produkcija iki tol buvo eksportuojama į Tarybų Sąjungą. Nepaisant įvairių tarptautinių organizacijų teikiamos paramos, nepriklausoma Kirgizija iki šiol susiduria su ekonominėmis problemomis.

Žemės ūkio sektorius yra vienas iš svarbiausių šalyje. Kirgizijoje 80% žemių yra drėkinamos. Šalyje auginama medvilnė, cukriniai runkeliai, tabakas, daržovės, ankštiniai augalai, vaisiai, vynuogės. Taip pat auginamos ožkos, avys, galvijai, žirgai ir kasamos naudingosios iškasenos.

Daugiausiai ekportuojama medvilnės, tabako, vilnos, mėsos, aukso, plieno, urano, gyvsidabrio, gamtinių dujų. Pagrindiniai užsienio prekybos partneriai yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Rusija, Šveicarija, Kinija.

Kirgizija yra išsaugojusi senas medžio drožinėjimo, kilimų pynimo, šilkininkystės ir papuošalų gamybos tradicijas.

Valstybės vadovas yra prezidentas, kuris renkamas penkeriems metams. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas Jorgorku Kenesh. Jis susideda iš Įstatymų Leidybos Tarybos (35 narių) ir Liaudies Atstovų Tarybos (70 narių).