Laoso istorijos pradžia – tai La Sango karalystė, 1354 m. įkurta karaliaus Fa Ngum ir gyvavusi iki XVIII a. pradžios. La Sango pavadinimas reiškė „milijono dramblių“ šalis. Kurį laiką ši karalystė buvo didžiausia pietryčių Azijos valstybė, turėjusi didelę karinę galią.

Nors dažnai puldinėjama gretimų tautų, La Sango karalystė išsilaikė iki 1709 m., kuomet ji buvo padalinta į tris kunigaikštystes – Luangprabango, Vientiano ir Champasako.

XIX a. visos trys kunigaikštystės pateko į Prancūzijos Indokinijos kolonijos sudėtį. Būtent šiuo laikotarpiu Vientianas tapo šalies sostine.

1949 m. buvo paskelbta Laoso nepriklausomybė, tačiau šalyje dar kurį laiką jautėsi prancūzų įtaka. 1954 m. šalis įgijo visišką nepriklausomybę ir tapo konstitucine monarchija. Vietnamo karo metu rytinė Laoso dlais buvo okupuota Šiaurės Vietnamo kariuomenės. Prasidėjo Laoso pilietinis karas.

1975 m. perversmo metu į valdžią atėjo Tarybų Sąjungos ir Šiaurės Vietnamo remiamas komunistinis Patet Lao judėjimas. Savang Vatthana, paskutinysis Laoso karalius, buvo nuverstas ir mirė nelaisvėje. Ilgą laiką šalies tarptautinius ekonominius ir politinius santykius įtakojo Vietnamas, ši įtaka neteko galios Laosui įstojus į ASEAN organizaciją 1997 m.