Baltarusija daugelį turistų gąsdina: juk tai – paskutinio Europos diktatoriaus, nestabilios ekonomikos ir neaprėpiamų žemės ūkio laukų kraštas. Tačiau pasak kaimyninėje šalyje gimusios ir didžiąją jos dalį išmaišiusios, dabar Vilniuje apsistojusios Olgos Jermak, Baltarusijoje patrauklus turistams gali būti kiekvienas bažnytkaimis.

„Atsargiai, durys užsidaro“, – aš taip pavadinčiau reportažą iš mūsų kelionės (sako kelionės draugas). O pačią frazę galima išgirsti Baltarusijos viešajame transporte, pavyzdžiui, metro, kur įeinant reikia įmesti žetonėlį, bet jokio bilieto negauni.

Lietuvą ir kaimyninę Baltarusiją ekonomine ir politine prasme skiria didžiulė praraja. Gal dėl to daugeliui Lietuvos keliautojų, išmaišiusių kaimynines Latviją ir Lenkiją, Baltarusijos kultūros ir gamtos lobiai iki šiol mažai tepažįstami. Viena iš gražiausių Baltarusijos pilių – Miro (arba Myriaus) viduramžių pilis, pastatyta XVI a.

Baltarusijos ir Lietuvos istorija turi daugybę sąsajų. Šioje geografiškai artimoje, tačiau politine ir ekonomine prasme nutolusioje, šalyje galima rasti nemažai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiams priklausiusių pilių ar jų griuvėsių, aplankyti kitas su Lietuvos istorija susijusias vietas.

Seniai labai seniai gyveno Kalėdų senelis… Mėgstame sekti pasakas vaikams, tiesa? Ir labai malonu, kai tos pasakos sutampa su tikrove. Būtent taip įvyko visai netoli nuo mūsų, Belovežo girioje, stūksančioje ant Lenkijos ir Baltarusijos sienos.