Maljorkos sala yra didžiausia Balearų salyno (Islas Baleares) sala. Jos plotas yra 3640 kv. km, o pakrantės ilgis 554 km. Kitos didžiausios Balearų salyno salos - Ibica, Menorka ir Formentera. O iš viso salyne priskaičiuojama apie 150 salų, tačiau dauguma jų tėra nedidelės uolėtos negyvenamos salelės. Balearų salynas yra autonominis Ispanijos regionas, kurio sostinė - Maljorkos Palma. Saloje dvi oficialios kalbos: katalonų ir ispanų.
 
Maljorkoje 280 dienų per metus būna saulėtos. Vasaros čia paprastai būna sausos bei karštos, o žiemos – švelnios. Vidutinė vandens temperatūra siekia 22-26°C.
 
Maljorkos šiaurės vakarinėje pakrantėje driekiasi Serra de Tramuntana kalnų grandinė, kurios aukščiausia viršukalnė, Puig Major, iškilusi 1445 m. Saloje gausu olų – ir po vandeniu, ir žemės paviršiuje. Vienos gražiausių olų – tai Coves dels Hams ir Coves del Drach, kuriose yra požeminiai ežerai. Šios olos yra rytinėje salos dalyje, netoli Porto Cristo miestelio.
 
Maljorkoje itin populiarios jūrų gėrybės. Kai kurie žinomi restoranai net savo žvejybinius laivus turi, siekdami, kad klientams būtų patiekiama kuo šviežesnė žuvis ir kitos jūros gėrybės. Tradicinis Maljorkos skanėstas, kurio tiesiog privalu paskanauti – ensaimadas, arba bandelė, pabarstyta cukraus pudra. Smaližiai taipogi turėtų paragauti migdolinio pyrago gato.
 
Maljorkos pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos ir reiškia Didžioji sala (insula maior, arba Maiorica). Antikinės Romos klestėjimo laikais Maljorką valdė romėnai, tačiau archeologai yra aptikę įrodymų, jog sala buvo apgyvendinta gerokai anksčiau – maždaug prieš 6 tūkstančius metų. Romėnai saloje įkūrė tuomet stiprius miestus – Palmaria (dabartinę Palmą) ir Pollentia (dabartinę Alkudiją).
 
Karingieji romėnai labai vertino legionierius, kilusius iš Maljorkos, kadangi šie puikiai valdė svaidykles – t.y. iš virvės pagamintus svaidomuosius ginklus, kuriais žmogus ranka sviesdavo akmenį ar specialiai pagamintą kulką iš degto molio ar švino. Manoma, jog tokio karybos meno būdavo sunkiau išmokti nei, pavyzdžiui, išugdyti gerą lankininką.
 
Subyrėjus Romos imperijai, salą valdė vandalai, vėliau ji atiteko Bizantijos imperijai, maurams. XIII a. Maljorką užkariavo Aragono karalius. 1716 m. sala tapo Ispanijos Balearų provincija.

Lankytinos vietos:

• Palma yra salos sostinė. Lankytinos vietos:
  • Katedra stovi sostinėje pakrantėje
  • Basílica de Sant Francesc bazilika
  • Palau de l‘Almudaina rūmai
  • Fundacio Pilar i Joan Miro pastate yra dailininko Miro dirbtuvės bei darbų paroda.
• Alcudia - senovinis romėnų miestas, kurį juosia gynybinė siena. Čia galima išvysti romėnų namų ir amfiteatro liekanas, pasivaikščioti siaurų gatvelių labirintu.
• Andratx yra prabangus miestelis, kuriame yra didelis jachtų uostas.
• Cap de Formentor - laukinis pusiasalis Maljorkos šiaurės rytuose.
• Pollenca kurortas
• La Granja ir Alfabia dvarus gali lankyti turistai. Juose atsiskleidžia mauriška kultūra.
• Monasteri de Lluc vienuolynas dabar yra įrengtas kai svečių namai, jame veikia muziejus bei bažnyčia. Nuo XII a. šis vienuolynas buvo svarbus piligrimų centras.
• Castell de Bellver - gerai išsilaikiusi XIV a. karališka tvirtovė, kurioje veikia muziejus. Ilgą laiką ši tvirtovė buvo naudojama kaip kalėjimas.
• Castell d'Alaro - maurų laikais statytos pilies griuvėsiai, esantys ant kalvos 800 m aukštyje virš jūros lygio. Nuo kalvos viršūnės atsiveria puiki panorama.
• Valldemossa - nedidelė gyvenvietė kalnuose, žymi tuo, jog čia atvykdavo žymus kompozitorius F.Šopenas. Čia galima aplankyti Reial Cartoixa vienuolyną.