Saulėtoji Maljorkos sala vilioja ne tik paplūdimio atostogų mėgėjus, nors jų čia, be abejo, dauguma. Kontrastingais kraštovaizdžiais – nuo banguojančių lygumų iki uolėtų viršukalnių – Maljorka žavi gamtos mylėtojus, be to, saloje galima išvysti įdomių kultūros paveldo objektų.
Saulėtoji atostogų sostinė
Maljorkos sala yra didžiausia Balearų salyno (Islas Baleares) sala. Jos plotas yra 3640 kv. km, o pakrantės ilgis 554 km. Kitos didžiausios Balearų salyno salos - Ibica, Menorka ir Formentera. O iš viso salyne priskaičiuojama apie 150 salų, tačiau dauguma jų tėra nedidelės uolėtos negyvenamos salelės. Balearų salynas yra autonominis Ispanijos regionas, kurio sostinė - Maljorkos Palma. Saloje dvi oficialios kalbos: katalonų ir ispanų.
Maljorkoje 280 dienų per metus būna saulėtos. Vasaros čia paprastai būna sausos bei karštos, o žiemos – švelnios. Vidutinė vandens temperatūra siekia 22-26°C.
Maljorkos šiaurės vakarinėje pakrantėje driekiasi Serra de Tramuntana kalnų grandinė, kurios aukščiausia viršukalnė, Puig Major, iškilusi 1445 m. Saloje gausu olų – ir po vandeniu, ir žemės paviršiuje. Vienos gražiausių olų – tai Coves dels Hams ir Coves del Drach, kuriose yra požeminiai ežerai. Šios olos yra rytinėje salos dalyje, netoli Porto Cristo miestelio.
Maljorkoje itin populiarios jūrų gėrybės. Kai kurie žinomi restoranai net savo žvejybinius laivus turi, siekdami, kad klientams būtų patiekiama kuo šviežesnė žuvis ir kitos jūros gėrybės. Tradicinis Maljorkos skanėstas, kurio tiesiog privalu paskanauti – ensaimadas, arba bandelė, pabarstyta cukraus pudra. Smaližiai taipogi turėtų paragauti migdolinio pyrago gato.
Šiek tiek istorijos
Maljorkos pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos ir reiškia Didžioji sala (insula maior, arba Maiorica). Antikinės Romos klestėjimo laikais Maljorką valdė romėnai, tačiau archeologai yra aptikę įrodymų, jog sala buvo apgyvendinta gerokai anksčiau – maždaug prieš 6 tūkstančius metų. Romėnai saloje įkūrė tuomet stiprius miestus – Palmaria (dabartinę Palmą) ir Pollentia (dabartinę Alkudiją).
Karingieji romėnai labai vertino legionierius, kilusius iš Maljorkos, kadangi šie puikiai valdė svaidykles – t.y. iš virvės pagamintus svaidomuosius ginklus, kuriais žmogus ranka sviesdavo akmenį ar specialiai pagamintą kulką iš degto molio ar švino. Manoma, jog tokio karybos meno būdavo sunkiau išmokti nei, pavyzdžiui, išugdyti gerą lankininką.
Subyrėjus Romos imperijai, salą valdė vandalai, vėliau ji atiteko Bizantijos imperijai, maurams. XIII a. Maljorką užkariavo Aragono karalius. 1716 m. sala tapo Ispanijos Balearų provincija.
Lankytinos vietos Maljorkoje
Balearų salų sostinė Maljorkos Palma garsėja gražiu senamiesčiu, kuris turtingas kultūriniu paveldu. Tai – ir įspūdingos bažnyčios, iš kurių dailiausia laikoma gotikinė Palmos katedra, stovinti netoli pakrantės. Tai – ir prašmatnūs senamiesčio namai, primenantys apie salos klestėjimo laikus. Tai – ir rūmai, tokie kaip Palau Reial de l‘Almudaina, kurie priklauso Ispanijos karaliui. Pagrindinė Palmos gatvė – Passeig des Born.
Maljorkos salos šiaurinėje dalyje, nuošalioje vietoje kalnuose įsikūręs Santuario de Lluc vienuolynas – dvasinis šios salos centras. Kadaise šioje vietoje stovėjo senovinė šventykla, o dabartinis vienuolynas iškilo XVII a.
Salos pietuose taipogi galima aplankyti Alkudiją (Alcudia) – tai senovinis romėnų miestas, kurį juosia gynybinė siena. Čia galima išvysti romėnų namų ir amfiteatro liekanas, pasivaikščioti siaurų gatvelių labirintu. Alkudija dabar yra populiarus Maljorkos kurortas, kurio smėlio paplūdimiai driekiasi apie 11 kilometrų.
Nedidelė gyvenvietė Valldemossa, įsikūrusi kalnuose, žymi tuo, jog čia atvykdavo žinomas kompozitorius F.Šopenas. Čia galima aplankyti Reial Cartoixa vienuolyną.
Ši archeologinė vietovė – tai buvusi megalito laikotarpio gyvenvietė Maljorkoje. Pietinėje salos dalyje esančioje vietovėje išlikę akmeninių talajotų bokštų liekanos. Manoma, jog šie bokštai, pastatyti prieš 3000 metų, kadaise atliko religinę funkciją. Kitoje Balearų salyno saloje, Menorkoje, tokių archeologinių vietovių yra kur kas daugiau: joje priskaičiuojama per 1000 priešistorinių gyvenviečių.
Kelionių portalo KelioniuManija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško KelioniuManija.lt sutikimo draudžiama.
