Italijos regionai labai skirtingi tiek savo kultūros tradicijomis, tiek ekonominio išsivystymo lygiu. Tokius skirtumus lėmė kalnuotas reljefas, istorinės aplinkybės, klimatas.

Didelėje Italijos dalyje iki šių dienų plėtojama tradicinė žemdirbystė: auginami kviečiai, vynuogės, alyvuogės.

Italija yra ketvirtoje vietoje Europoje pagal gyventojų skaičių. Tankiausiai apgyvendinti Lombardijos, Ligūrijos, Lacijaus, Kampanijos regionai. Pietinėje šalies dalyje gyventojų tankumas mažesnis.

Valstybinė kalba – italų, tačiau atskiruose regionuose egzistuoja skirtingi dialektai, o kai kuriuose oficialios ir prancūzų, vokiečių ar slovėnų kalbos.

Daugiau nei 90% italų yra Romos katalikai, tačiau praktikuojančių tikinčiųjų nuolat mažėja.

Vis dėlto, italų visuomenėje tradicijos turi didelę reikšmę. Šeima italams yra labai didelė vertybė. Įprasta, jog kelios kartos gyvena po vienu stogu.

Italai itin mėgsta gaminti valgį, o italų virtuvė žinoma visame pasaulyje.

Italų kasdienybė neatsiejama nuo futbolo, kuris yra populiariausia sporto šaka Italijoje.

Literatūrinė italų kalba formavosi XVI a., tam įtakos turėjo poetų Dantės ir Petrarkos naudota florentiečių tarmė. Vis dėlto, tradiciniai dialektai Italijos pietuose ir šiaurėje skiriasi taip smarkiai, kad patys italai kartais ne visiškai gali susišnekėti.

Iš Italijos kilo tokie svarbūs menininkai kaip Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Botičelis, Donatelas, Bernini, Tintoreto, Titianas ir kt. Iš šios šalies kilę garsūs kompozitoriai – Vivaldi, Rossini, Paganini, Puccini, Verdi ir kt., taipogi pasaulyje žinomi mokslininkai – Galilėjo Galilėjus, Leonardas da Vinčis, Marconi, Volta, Fermi ir kt.

Italija taipogi laikoma renesanso, baroko, operos, pianino, smuiko, simfonijos gimtine.