Nuo I iki V a. britų salose karaliavo romėnai. Anglosaksai šią teritoriją užkariavo maždaug V a. ir, perėmę keltų bei romėnų gyvenseną, VII a. įsitvirtino dabartinės Anglijos teritorijoje. Tačiau  šalį nuolat puldinėjo vikingai, o 1066 m. užkariavo normandai ir šalis buvo suvienyta. Vilhelmas Užkariautojas tapo karaliumi ir pradėjo iki šiol šalį tebevaldančių karalių dinastiją.

Anglų tauta susidarė susimaišius normandų ir anglosaksų kultūroms.

1265 m. buvo sušauktas pirmasis parlamentas, kurį sudarė eiliniai piliečiai.

1284 m. Anglija ėmė valdyti Velsą, kuris Anglijos Karalystės dalimi tapo 1536 m.

Škotiją ir Angliją nuo 1603 m. valdė vienas karalius, abi šalys susijungė į Didžiosios Britanijos Karalystę 1707 m., o 1801 m. prie jų prisijungė Airijos Karalystė. Tačiau 1922 m. 26 Airijos provincijos atsiskyrė ir įkūrė atskirą Airijos valstybę. Jungtinės Karalystės valdžioje liko Šiaurės Airija.

XIX a., valdant karalienei Viktorijai, britų imperija tampa galingiausia pasaulio valstybe, užėmusia maždaug ketvirtadalį viso pasaulio teritorijos. Tai buvo stipriausia pramoninė valstybė, turinti nenugalimą jūrų laivyną.

Deja, XX a. Pasauliniai karai nusilpnino šalį, milžiniška imperija ėmė irti. Po II Pasaulinio karo atsigavusi Jungtinė Karalystė tapo modernia ir klestinčia Europos šalimi.