Senoji Kipro sostinė Pafosas laikomas graikų meilės, vaisingumo ir grožio deivės Afroditės gimtine. Pasak mitologijos, ši auksaplaukė deivė, grožio ir jaunystės simbolis, gimė iš jūros putos. Pasižvalgius po Pafoso apylinkes mitu apie grožio gimimą patikėti nesunku: vaizdingas uolas ir smėlio paplūdimius skalauja dangaus žydrumo jūra, o trykštančių požeminių šaltinių dėka miestą supa vaiski žaluma.
Kultūrinis palikimas
Pietvakarinėje Kipro salos pakrantėje įsikūręs Pafosas šiandien yra populiarus kurortinis miestas. Tačiau be paplūdimio malonumų ir saulės vonių Afroditės gimtinė taipogi saugo ir turtingą kultūrinį lobyną. Pafosas ypač turėtų patikti besidomintiems Antikos palikimu ir archeologija.
Kipras kadaise buvo Afroditės kulto centras, čia XII a. pr. Kr. iškilo didinga Afroditės šventykla. Senojo Pafoso vietoje dabar yra Kouklia gyvenvietė, kur buvusios šventyklos vietoje rasta daugybė vertingų archeologinių radinių.
Naujasis Pafosas (Nea Paphos) nuo Senojo nutolęs apie 12 km. Teigiama, kad Naujasis Pafosas buvo įkurtas vieno iš Trojos karo vadų, kurį grįžtantį po žymiojo Trojos karo audra nubloškė prie Kipro krantų. Naujajame mieste taipogi būta deivei Afroditei skirtų šventyklų.
Pafose išlikę IV a. pr. Kr. Karalių kapavietės – didžiulis nekropolis už kelių kilometrų nuo Pafoso uosto. Požeminės kapavietės buvo išskaptuotos uolose, kai kurios iš jų papuoštos freskomis. Nors kapavietės vadinamos Karalių vardu, archeologai teigia, kad šioje vietoje karaliai nebuvo laidojami. Šį vardą nekropolis gavo dėl savo masto ir didingumo.
Kitos istorinės Pafoso vietos – tai antikinis Odeono teatras, romėnų Agoros ir miesto sienų liekanos, vyno dievo Dionizo vila, kurioje aptiktos įspūdingos antikinės mozaikos. Odeono teatras ir šiandien naudojamas įvairiems renginiams, koncertams po atviru dangumi.
Šv. Povilo kolona žymi vietą, kurioje 46 m. atvykęs Šv. Povilas buvo negyvai nuplaktas už tai, kad mėgino skleisti krikščionybę. Ankstyvąjį krikščionybės laikotarpį mena ir Solomono katakombos. Agia Solomoni bažnyčia – tai požeminės katakombos, kuriose išlikę XII a. freskų. Prie įėjimo į šias katakombas auga pistacijų medis, kuris, kaip tikima, yra šventas. Ayios Neophytos vienuolynas buvo įkurtas XII a.
Pafoso uoste stūkso monumentali Pafoso tvirtovė, kuri kadaise buvo skirta apsaugoti jūrų uostą, vėliau naudota kaip kalėjimas, druskos sandėlis.
Gamtos grožybės ir kurortiniai malonumai
Netoli Pafoso galima pamatyti uolą (Petra tou Romiou), žyminčią vietą, kurioje esą iš jūros išniro meilės deivė.
Puikiais smėlio paplūdimiais garsėja Coral Bay įlanka, o netoli Pafoso esančiame Akamo pusiasalyje įkurtas gamtos draustinis, kuriame saugoma laukinė gamta. Akamo pusiasalyje taipogi galima aplankyti Afroditės maudykles. Netoli Latchi žvejų kaimelio esančioje natūralioje versmėje, tikima, maudydavosi pati grožio ir meilės deivė.
Kaip ir daugumoje Viduržemio jūros kurortų, šiandien Pafose gausu barų, diskotekų, kitų pasilinksminimo vietų, siūlomos įvairios pramogos ir gausus viešbučių pasirinkimas, o dauguma gyventojų dirba turizmo srityje.
