Kroatų virtuvė priskiriama Viduržemio jūros virtuvėms, taip pat turi Balkanų šalių virtuvei būdingų bruožų. Pakrantės gyvenvietėse patiekalams įtakos labiausiai turėjo Venecijos virtuvė. Tuo tarpu žemyninėje dalyje esančių gyvenviečių virtuvę veikė Austrijos kultūra. Kroatai valgo daug žalumynų, taip pat jūros gėrybių – žuvų, kalmarų, krevečių, krabų.

Tradiciniai kroatų patiekalai: kepta mėsa, rūkytas Dalmatijos kumpis, saliamis, pagardintas paprikomis (Kulen), sūdytos sardinės, Pago avies pieno sūris.

Pagrindiniai patiekalai:

• Rižot – patiekalas, gaminamas iš ryžių su midijomis arba kitomis jūros gėrybėmis, ir primenantis itališkąjį risotto.
• Sarma – turkiškos kilmės patiekalas, primenantis lietuviškus balandėlius. 
• Buzara – Dalmatijos regiono patiekalas – krevetės, verdamos pomidorų ir svogūnų padaže bei pagardinamos įvairiomis žolelėmis.
• Pašticada – troškintos jautienos patiekalas patiekiamas su itališkais gnocchi.

Desertai:

• Palačinka – tradicinis kroatų desertas – lietiniai, įdaryti uogiene, šokoladu, graikiniais riešutais.
• Rožata – šis desertas gaminamas iš karamelės, kiaušinių, pieno ir kartaus likerio.
• Zagorjės štrudelis – žemyninei Kroatijai būdingas desertas, gaminamas iš sluoksniuotos tešlos ir įdarytas sūriu, medumi, riešutais.

Gėrimai:

• Vynas - vietinio vyno pasirinkimas yra platus, gaminami raudonieji ir baltieji vynai.
• Alus – kroatiškas alus – šviesus ir paprastai nestiprus. Garsiausios alaus rūšys – Ožujsko, Pan. 
• Stiprieji gėrimai – labiausiai paplitusios vaisių degtinės, kurių populiariausia – slyvų degtinė, vadinama Šljivovica. Kiti stiprieji gėrimai: loza – vynuogių degtinė, tvavarica – žolelių trauktinė.