Dubrovnikas – miestas, esantis Adrijos jūros pakrantėje ir garsėjantis svetingumu bei tvirtomis miesto sienomis. Dubrovniko praeitis itin spalvinga. Kurortu Dubrovnikas tapo jau VII a. XII a. miestas pateko venecijiečių įtakon, vėliau atiteko Vengrijai, Osmanų imperijai. 1667 m. žemės drebėjimas beveik sugriovė klestintį miestą. Dubrovnikas saugomas UNESCO.

Lankytini objektai:

• Miesto sienos (Gradske Zidine) – išlikę nuo X a. Bendras sienų ilgis – 1940 m., aukštis – iki 25 m., o plotis kai kuriose vietose siekia 6 m.
• Stradunas – pagrindinė miesto gatvė, kur šiuo metu įsikūrę daugybė parduotuvių.
• Pranciškonų vienuolynas – XIV a. vienuolyne šiuo metu įrengtas Pranciškonų muziejus, kuriame sukaupta bažnytinės dailės kūrinių kolekcija, taip pat vertinga biblioteka.
• Dominikonų vienuolynas – XIV a. vienuolyne veikia Dominikonų muziejus, supažindinantis lankytojus su vadinamosios Dubrovniko mokyklos kūriniais.
• Katedra – barokinio stiliaus katedra statyta po 1667 m. miestą apgriovusio žemės drebėjimo. Šalia Katedros įsikūręs Katedros lobynas, kuriame sukaupta nemažai relikvijų, bažnytinių aukso ir sidabro dirbinių.
• Pilės vartai – pro akmens tiltą veda į senamiestį.
• Didysis Onofrio fontanas – jį rasite praėję pro Pilės vartus. Fontaną XV a. pastatė Neapolio architektas Onofrio de la Cava, tačiau iki šių dienų išliko tik pirmasis iš dviejų statinio, skirto vandens tiekimui mieste, aukštų.
• Pločo vartai – tai vartai, vedantys į nedidelį uostą pro įspūdingą akmens tiltą.
• Minčetos bokštas – gynybinis bokštas su šaudymo angomis. Nuo bokšto atsiveria puiki miesto panorama ir vaizdas į Adrijos jūrą.
• Šv. Jono fortas – šiuo metu šiame gynybiniame pastate įrengtas Jūreivystės muziejus ir miesto Akvariumas.
• Rektoriaus rūmai – aukščiausios miesto valdžios susitikimų vieta.