Demokratinės Lenkijos respublikos valstybės vadovas – prezidentas, kuris yra renkamas visuotiniuose rinkimuose penkerių metų kadencijai.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Zgromadzenie Narodowe), kurį sudaro dveji rūmai. Aukštutinius rūmus, arba Senatą, sudaro 100 narių, kurie yra ketveriems metams renkami remiantis mažoritarine sistema atskirose vaivadijose. Žemutinius rūmus, arba Seimą, sudaro 460 narių, kurie yra renkami ketverių metų kadencijai tiesioginiuose rinkimuose.

Lenkija yra suskirstyta į 16 vietinės valdžios vienetų – vaivadijų.

Šalyje žlugus komunizmui Lenkija aktyviai ėmėsi liberalizuoti ekonomiką. Ėmė sparčiai plėstis privatus sektorius. Šiuo metu Lenkija yra vidutiniškai išsivysčiusios ekonomikos šalis. Aptarnavimo sferoje sukuriama du trečdaliai BVP.

Vis dėlto aukštas nedarbo lygis ir biurokratinės kliūtys bei korupcija išlieka opiausiomis šalies problemomis.

Lenkijoje yra šių gamtinių išteklių: akmens anglies, švino, cinko, gamtinių dujų, druskos. Šalyje išvystyta mašinų pramonė, metalurgija, tekstilės pramonė.

Žemės ūkyje dirba apie 16% Lenkijos gyventojų, tačiau šios ūkio šakos našumas nedidelis, vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, daugiausia auginantys grūdines kultūras, cukrinius runkelius. Taipogi auginamos kiaulės, galvijai.