Lenkija
Ką galima pamatyti per tris dienas?
2011-07-04
Autorius:
Ričardas Jakutis | Etaplius.lt

Tiems, kurie turi kelias laisvas dienas ir rengiasi keliauti po Lenkiją, siūlyčiau puikią ir istoriškai vertingą kelionę automobiliu po garsėjančius praeitimi ir dabartimi Lenkijos miestus, kurie siejami su lietuvių bei lenkų rašytojų gyvenimu ir kūryba. Seinai, Vygriai, Augustavas, Krokuva, Velička, Zakopanė, Čenstakava, Varšuva - kelias veda A. Baranausko, A. Mickevičiaus, J. Biliūno, Č. Milošo, S. Čiurlionienės-Kymantaitės ir kitų kūrėjų pėdsakais.

Kelionę per Lenkiją reikėtų pradėti ankstų penktadienio rytą. Jei iš Šiaulių išvažiuotumėte 6 val., Lietuvos ir Lenkijos sieną ties Lazdijais kirstumėte apie 9.30 ir labai greitai atsidurtumėte Seinuose – miestelyje, kuriame gyvena daug lietuvių ir kuris mena "Anykščių šilelio" autorių vyskupą Antaną Baranauską. Didžiojo rašytojo paminklas stovi šalia įėjimo į katedrą. Ką tik būtų pasibaigusios rytinės pamaldos, todėl galėtumėte neskubėdami aplankyti šią katedrą, kur Marijos koplyčios rūsyje ilsisi pats vyskupas Antanas Baranauskas, 1897 m. gruodžio 28 d. pirmas iš vyskupų į žmones šioje šventovėje prabilęs lietuviškai.

Iš Seinų judėkime tiesiai į Vygrius – nuostabios gamtos apsuptyje, ežero pusiasalyje įsikūrusį miestelį su didingu kamaldulių vienuolynu. Gal dėl sunkios regulos (kamalduliai duoda amžino tylėjimo įžadus) vienuolių nebėra, o vienuolyne veikia kūrybinių darbų centras. Vygrių apylinkėse yra mėgęs medžioti Jogaila.

Už 40 km nuo Vygrių (geriausiai važiuoti per Suvalkus) mūsų laukia Augustavas – miestas, pavadintas Žygimanto Augusto vardu, lenkiškoji Venecija su veik 200 metų veikiančiu sudėtingos hidrotechninės architektūros kanalu. Dabar miestas žinomas kaip vandens sporto centras. Yra išlikusių vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatų. Iki Liublino unijos Augustavas (kaip ir Seinai bei Vygriai) buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

Nuo Augustavo tęskime kelionę per Lomžą, tačiau už jos pasiekę Balstogės (Bialostoko)-Varšuvos kelią, nesukime dešinėn į Lenkijos sostinę, o truputį vingiuodami vykime tiesiai link Grojeco miestelio, kur pasukę Radomo kryptimi atkeliausime į Krokuvą. Varšuvos siūlau nesiekti, nes penktadienį popiet ten galima patekti į automobilių kamščius, tiesiog minimu keliu aplenksime didmiestį, o pats kelias nėra blogas. Tiesa, jau bus ir pietų metas, todėl siūlyčiau užkąsti išvažiuojant iš Lomžos dešinėje ar kairėje pusėje esančiose degalinėse. Žodis "degalinė" neturėtų gąsdinti, nes kavinukės yra atskirame pastate ir vaišina lenkišku maistu. Garsioji lenkų fliaki (skrandukų) sriuba – 7 zlotai, guliašinė – zlotu brangesnė.

Iki vakaro dar toli, tad jau galite sukti į Krokuvą. Visi keliai šioje pirmojoje Lenkijos sostinėje veda į senamiesčio Turgaus aikštę su senoviniais puošniais mūriniais pastatais ir rūmais. Aukščiausias aikštės pastatas – gotikos stiliaus Marijos bazilika. Dar spėtumėte išklausyti iš šios bazilikos bokšto jau beveik šimtą metų kasdien kas valandą grojančio trimitininko. Trimitas skamba keturis kartus: pirmą kartą muzikantas trimituoja pasisukęs į Vavelio pilies pusę karaliaus garbei, antrą – į magistrato pusę burmistrui, trečią – į Florijono vartų (įėjimo į miestą) pusę, kviesdamas svečius, ketvirtą – į Turgaus aikštės pusę visiems čia esantiems.

Krokuvos senamiestį supa parkas – vadinamieji Plantai, įveisti išgriautos senovinės sienos vietoje. Čia gausu gotikinės ir renesanso architektūros paminklų – tai Jogailos universiteto pastatai, bažnyčios ir vienuolynai, senovinių gynybinių mūrų fragmentai, didžiausias Europoje Barbakanas (ginklų saugykla), už kurio yra Antano Vivulskio suprojektuotas paminklas, skirtas Žalgirio mūšio pergalei, pastatytas 1910 metais, minint 500-ąsias mūšio metines.

 

krokuva1.jpg

Krokuva

Beje, Jogailos universitete mokėsi Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, lietuviškos raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, skulptoriai Petras Rimša, Kazimieras Ulianskis, tapytojas Justinas Vienožinskis, vyskupas Jurgis Tiškevičius, ką bekalbėti apie Adomo Mickevičiaus pėdsakus. Turgaus aikštėje negalima nestabtelėti prie jo paminklo, pastatyto 1898 metais, šimtosioms poeto gimimo metinėms paminėti. Paminklas tapo krokuviečių, ypač jaunimo susitikimo vieta.

Jei šiek tiek statistikos, tai nuo XV a. pradžios Krokuvos universitete įsteigta lietuvių studentų draugija, kadangi čia mokėsi gana daug lietuvių didikų vaikų. Lietuvos didikai rėmė universitetą materialiai. 1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (apie 1365-1422 m.), Butauto sūnus. Nuo 1401 m. universitete studijavo 188 lietuviai. 1442-1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, du mokslo daktarai. 1500-1588 m. Krokuvoje mokėsi 168 studentai iš Lietuvos. Po Antrojo pasaulinio karo universitetas pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus universitetu, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – su Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu ir, šiauliečiai gal nelabai ir žino, su Šiaulių universitetu.

Sutemus naktinis apšvietimas pabrėžia kiekvieno senamiesčio pastato reprezentatyvumą. Bet reikėtų neužsibūti ir vykti į už 13 km esantį Veličkos miestelį, kur antrosios kelionės dienos rytą galėtumėte aplankyti po žeme esančias druskų kasyklas. Siūlau pasirinkti 700 m nuo kasyklų esantį trijų žvaigždučių viešbutį "Classic", kuriame nakvynė vienam dviviečiame kambaryje kainuoja 55 zlotus. Šiame viešbutyje beveik visada rasite laisvų vietų (teritorijoje keturi korpusai), nors ramumo dėlei geriausia iš anksto jas rezervuoti. Kambarys švarus, tvarkingas, dušas, tualetas. Automobiliai statomi viešbučio kieme. Rytą pusryčių laukia nors ir ne švediškas stalas, bet kiekvienam gyventojui skirtos maisto lėkštės su dešros, sūrio griežinėliais, daržovėmis, dviem karštomis dešrelėmis, pasistiprini pakanka. Kavos ar arbatos galima gerti kiek nori.

Veličkos miestelis mažytis, jame tylu, tad tikrai gerai pailsėsite. Į muziejų po žeme siūlau leistis jau anksti rytą, iškart po pusryčių. Ten rasite 700 metų veikiančias 135 m gylyje esančias druskų kasyklas, kurias puošia įvairios skulptūros, koplyčios bei bažnyčia (visos skulptūros, bažnyčioje altorius ir net šviestuvai padaryti iš druskos). Leistis į kasyklas galima tik su gidu. Ir bilietas, ir gidas (rusų, anglų ar vokiečių kalbomis, lietuvių, deja, nėra), jei kasyklas lanko penki žmonės, kainuoja 70 zlotų. Tiesa, jei ekskursantų 30 ar daugiau, kainuoja 55 zlotus. Pigiau, bet penkiems žmonėms klausytis gido patogiau. Ekskursija trunka dvi valandas.

Po druskų kasyklų galite vėl sukti Krokuvon. Vavelis. Regi, jog tai buvo ideali, natūraliai gamtos sukurta ir saugi vieta politinės valdžios centrui steigti. Prieš daugiau nei tūkstantį metų ant kalvos atsirado kunigaikščio, vėliau - karaliaus pilis. Tuo pačiu metu Vavelis tapo ir bažnytinės valdžios centru - 1000-aisiais metais buvo įkurta vyskupija, o pilies teritorijoje pastatyta katedra. Jos centre - lenkų didžiojo šventojo Stanislovo kapas, dešinėje ilsisi Jogaila, taip pat dešinėje yra Vazų ir ypač puošni Žygimanto Augusto koplyčia, tolėliau palaidoti Kazimieras Senasis (arba Didysis), už centrinio altoriaus – Steponas Batoras, netoliese garbingoje vietoje Jadvyga, kurios kapas visad skendi gėlėse. Čia ilsisi Julijus Slovackis, Adomas Mickevičius...

Kol viską apžiūrėsite, ateis pietų metas. Pietauti siūlau nusileisti nuo Vavelio kalvos ir Turgaus aikštėje šalia rotušės rasti restoranėlį "Polskie jiadlo" ("Lenkiški patiekalai"). Ten gana skanus ir nebrangus guliašas – 18 zlotų. Šiaip kainos tos aikštės restoranuose didokos.

Po pietų – į Zakopanę, 100 km nuo Krokuvos. Krupuvki gatvės gale yra keltai į kalną, iš kur atsiveria nuostabi Tatrų panorama. Be abejo, dar ežeras Morskie Oko, prie kurio galima nukakti ir vežimaičiu. Miesto kapinėse galima rasti 1907 m. gruodžio 8 d. mirusio ir čia palaidoto Jono Biliūno kapavietės vietą. 1953 m. jo palaikai perkelti į gimtinę. O kvėpuodamas gaiviu Zakopanės oru jauti, koks reikalingas jis buvo sergančiam Jonui Biliūnui.

Vėlai vakare grįžkite į Veličkas. Tas pats viešbutis ir ta pati ramybė po ilgos dienos. Rytą - kelionė namo, kurioje jūsų lauks dvi stotelės. Čenstakava - vienas svarbiausių krikščioniškojo pasaulio religinio kulto centrų, gausiausiai lankomas piligrimų (po Lurdo Prancūzijoje ir Fatimos Portugalijoje). Nors jokios istorinės lietuvių įžymybės čia nerasite, siūlau šios vietos neaplenkti. Kasmet čia atvyksta 4-5 milijonai turistų ir maldininkų. Miesto istorija neatsiejamai sutapusi su paulinų vienuolyno Jasna Gura (Šviesos kalnas) istorija. 1382 m. čia įsteigtas vienuolynas, o po metų iš Rytų atvežtas Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslas. Nuo pat pradžios jis tapo tikinčiųjų kulto objektu ir vadinamas "Juodąja Madona" (dėl Marijos veido spalvos). Pergalinga kova su švedais (1655-aisiais) Čenstakavos vardą išgarsino ir sustiprino tikėjimą Marijos šventovės galia. Girdėjau pasakojimą, jog Čenstakavos "Juodąją Madoną" tapęs evangelistas Lukas. Tiesa, jog evangelistas Lukas turėjęs tapybinių gabumų, bet dabartinis mokslas gali nustatyti medžio, ant kurio nutapytas paveikslas, senumą, o jis liudija XIV amžių. Reikia manyti, kad evangelistas Lukas buvo tapęs ne vieną Marijos paveikslą, gal tad "Juodosios Marijos" autorius sėmėsi iš evangelisto įkvėpimo.

Pietauti siūlyčiau pusiaukelėje tarp Čenstakavos ir Varšuvos didžiuliame pakelės restorane "Gorski". Ypač skani sriuba "Žurek" duonoje (jeigu nenusūdyta) ir didžiulė didžiulė kulninė.

Paskutinė stotelė - Varšuvoje. Jei svečiavomės pirmojoje Lenkijos sostinėje, tai reikia aplankyti ir dabartinę, kurią čia 1596 m. perkėlė Vaza III. Visko Varšuvoje neapeisi. Rinkitės senamiestį, kuriam užtenka valandos, nes jis mažytis. Varšuva buvo visiškai sugriauta ir visas senamiestis buvo atstatytas. Šiek tiek sutaupome už automobilio statymą, nes jei ankstesnėmis dienomis teko už tai mokėti, sekmadieniais Lenkijoje stovėjimas nemokamas, kad žmonės galėtų be papildomų išlaidų atvykti į pamaldas bažnyčiose.

 

varsuva.jpg

 

Tiems, kurie keliaus į Lenkiją šiomis dienomis, dar siūlyčiau aplankyti Varšuvos senamiestyje priešais Prezidentūrą įsikūrusią Kordergardo galeriją, kur rasite balandžio mėnesį, minint lietuvių ir lenkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Czeslovo Miloszo metus, atidarytą interaktyvią ekspoziciją "Kodėl Miloszas?" Per garso kolonėles galerijoje leidžiami įrašai, kuriuose galima pasiklausyti interviu su rašytoju, kalba jį pažinoję žmonės, tarp kurių ir Tomas Venclova. Nedidelėje galerijoje sukurta "Miloszo biblioteka" - atvertomis Cz. Miloszo knygomis užklijuota siena. Čia pat lankytojai gali paskaityti jo kūrinius. Parodą galima aplankyti nemokamai.

Šiaip jau piniginiai reikalai labai paprasti. Bilietams į mokamus objektus ir maistui trim dienoms reikia 400 zlotų žmogui, tada 110 zlotų viešbučiui ir kurui automobiliui (2200 km). Na, dar suvenyrams, jei tokių pirksite. Pinigus, aišku, vertėtų pasikeisti Lietuvoje, nes Lenkijoje kursas litui nepalankesnis. Daug kur atsiskaityti galima kortelėmis.

Baigdamas rašyti apie kelionę pasvarsčiau, kad lietuviai artimi lenkams, nes irgi turi savo iškiliuosius vienybės taškus: Pilėnus (gal tai ir išgalvota, bet kiek didingų dalykų Lietuvos istorijoje tikrai būta), Baltijos kelią, Sausio 13-ąją... O prieš metus įvykusios Katynės tragedijos kontekste turėtume ne tik pasimokyti ar pavydėti savo istoriniams kaimynams tos tvirtos, vieningos ir garbingos laikysenos, bet ir patys, jei dar nesame jos praradę, nebaigti prarasti.

etaplius_naujienu_portalas.jpg

Kelionių idėjos

Komentarai
susidomejusi, 2012-05-22 10:32
Planuojame pabandyti si aprasyta marsruta, bet niekaip nepavyksta rasti internete info,apie siuloma viesbuti "Siūlau pasirinkti 700 m nuo kasyklų esantį trijų žvaigždučių viešbutį "Classic"",gal kas turite daugiau info ir ar tikrai toks egzistuoja,nes kaina tikrai nedidele autoriaus minima,tokiu internete net nerandame..
Rašyti komentarą
 
 
 
Užsisakyk naujienas