Kernavė – tai archeologinė vietovė, kurioje išlikę paskutinės Europoje pagoniškos valstybės viduramžių miesto gyvenseną atspindintys artefaktai. Čia esančiis laidojimo vietos ir kiti archeologiniai radiniai liudija apie pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūrų sandūrą. Kernavės archeologinė vietovė yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kernavė garsėja čia esančiais piliakalniais. Nuo akmens amžiaus iki XIII-XIV a. šiame Neries slėnyje egzistavusios gyvenvietės archeologiniai tyrinėjimai atskleidžia daugybę įdomių faktų apie senovės lietuvių gyvenimą, buitį, karybą ir kt.
Kernavės gyvenvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta 1279 m., kaip kunigaikščio rezidencija ir pagoniškas miestas, kuriame klestėjusi prekyba bei amatai. Kernavė buvo sugriauta kryžiuočių 1390 m. Vėliau ėmė kurtis nauja gyvenvietė – t.y. dabartinės Kernavės miestelis.
