Norvegija – tai šalis, žavinti savo gamta ir kontrastingu kraštovaizdžiu. Įsikūrusi vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje, Norvegijos Karalystė yra šiauriausia Europos šalis, traukianti turistus įspūdinga iškyšulių bei fiordų išvagota pakrante, kalnais, kalnų upėmis ir kriokliais.

Šalis yra nutįsusi 1752 km iš šiaurės į pietus. Negyvenamos vietos – kalnai, ledynai, ežerai – užima maždaug du trečdalius teritorijos. Beje, trečdalis šalies teritorijos yra už Poliarinio rato.

Fiordai, susidarę per paskutinįjį ledynmetį prieš maždaug 12 000 metų, yra išraižę visą Norvegijos pakrantę. Ilgiausias fiordas Norvegijoje – tai daugiau nei 200 km besitęsiantis Sognefiordas.

Norvegija turtinga savo gamtiniais ištekliais – nafta ir gamtinėmis dujomis, kurių Šiaurės jūroje rasta 1970-aisiais metais. Nuo tada prasidėjo šalies ekonominis pakilimas. Šiuo metu – tai šalis, kurioje gyvenimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje.

Baltosios naktys labiausiai šiaurinėje Norvegijos dalyje trunka nuo gegužės vidurio iki liepos pabaigos. Tačiau žiemą nuo lapkričio vidurio iki sausio pabaigos saulė čia net nepateka.

Norvegai ypatingai saugo savo šalies gamtą. Pasak žymaus norvegų dramaturgo Henriko Ibseno, norėdamas perprasti norvegus privalai pirmiausia pajusti įstabų gamtos pasaulį, kadangi ši tauta – tai „žemės“ žmonės. Norvegai nuogąstauja dėl pasaulinio klimato atšilimo, kuris gresia ištirpdyti ledynus šalyje.

Norvegijos pavadinimas kildinamas iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“.