Fixe! (skaitosi kaip „fish“, o slenge portugalų kalboje reiškia „cool“, t.y. „jėga“) – taip galėčiau apibūdinti šį miestą. Antras Portugalijos miestas, bet labiau charizmatiškas, atsipalaidavęs ir tiesiog skanus, nei tvarkingoji sostinė. Porto – Miestas, į kurį būtinai sugrįšiu.
Porto lankiausi 2004, per pusmetį 6 kartus ir kiekvieną sykį jis pasiūlydavo naują skonį bei pramogas ir parodydavo savo naują atvaizdą, sukeldavo nepamirštamas emocijas. Nuostaba, įsimylėjimas, pyktis, atsipalaidavimas, linksmumas, juokas – tokius jausmus man sukėlė šis miestas, ir dar daugiau. Porto, tiesiog alsuoja, kaip gyvas atskiras organizmas, su kuriuo susikuri santykį su savo emocijomis ir gyvenimu. Geriant vyną, deginantis paplūdimy, važiuojant tramvajumi ar tiesiog spoksant iš „Torre dos Clérigos“ (Dvasininkų bokštas) į raudonus stogus; - Porto kalbasi su Tavimi, būna šalia ir atvira širdimi pasakoja apie save.
Gotikines, romanines, barokines nuostabaus grožio bažnyčios puošia Porto, išsidėsčiusios harmoningai po visą miestą. Senoji traukinių stotis stebina savo keramikinėmis mozaikomis.
Vingiuojanti žemai Douro upė, kuria nuo ankstyvo ryto galima paplaukioti senoviniu laivu ir pasigrožėti įspūdingos statybos tiltais, yra Porto aorta. „D. Luis I” geležinis tiltas, suprojektuotas Eifelio partnerio ir atkartojantis Eifelio bokšto konstrukciją, dar labiau pabrėžia Douro šlaitų didingumą ir sujungia Porto su kitu miestu Vila Nova de Gaia.
Turistinis senovinis tramvajus nuveža nuo Senamiesčio palei Douro upę į pasirinktinai: laukinį ar smėlėtą paplūdimį, kur driekiasi aibė kavinių, restoranų, barų ir naktinių klubų su paplūdimio diskotekomis po atviru dangumi.
15 km į pietus nuo Porto mažame miestelyje Miramar rastumėme mistišką koplyčią Miramar, kuri potvyniu metu skendi vandenyne, o atoslūgio - galima ją aplankyti.
Jei rinkčiausi kur gyventi Porte, tai be abejo būtų „paplūdimio“ rajonas – tvarkingas, ramus ir dvelkiantis prabanga. Tuo tarpu Senamiestis gali nustebinti griūvančiais namais, skalbinių virtinėmis ir tik portugalams suprantama parkavimo sistema (t.y. jos nebuvimu).
Porte yra begalė įvairių parkų, kuriuose vietoj balandžių vaikšto povai, senukai ant akmeninių staliukų lošia šachmatais bei kortomis, jaunimas žaidžia futbolą; kuriuose nuo ryto iki vakaro vyksta renginiai. Nuobodžiauti šiame mieste netektų: begalė teatrų, parodų, naujoviškų stadionų ir vakarėlių pagal visus įmanomus skonius. Kasnakt veikia uždari vakarėliai su DJ, atrodančiais ne iš "šito pasaulio", per tris aukštus senoviniuose namuose, moderniuose šokių klubuose, baruose su skaniausia capirinha ar paplūdimyje – belieka tik pasirinkti.
Atskira tema būtų maistas: bacalhau (tokia žuvis), francesinha (kepsnys) , termosos (užkanda prie alaus) – visą tai, nuvykus į Porto, tiesiog būtina paragauti.
Nežinau, ar atsipalaidavę portugalai, ar nepakartojama miesto architektūra, ar jaukumas ir vynas, o gal viskas kartu, verčia įsimylėti šį miestą. Tai yra miestas, į kurį ne tik grįžčiau, o kuriame galėčiau gyventi jau nuo rytojaus. Galbūt tame, iš dalies, kalti raudonieji stogai, kurie taip primena gimtąjį Vilnių.
p.s. Porto man net pasipiršo, išmesdamas paplūdimyje kriauklės žiedą tiesiai ant kojų. Tai reiškia meilė abipusė. :)
