Kažkaip pastaruoju metu vis daugiau aplinkinių lekia į Portugaliją. Tad užsisakę bilietus per mėgstamiausią pigių skrydžių kompaniją iš Kauno per Frankfurtą lekiam į Porto. Nepatogumas tik tas, kad Ryanair neturi jungiamųjų skrydžių ir visad tenka pirkti du atskirus bilietus ir rizikuoti, jei netyčia reisas vėluotų... Bet tokiu būdu jau esame apkeliavę ne vieną Europos šalį.

Taigi, Porto. Nuo oro uosto iki miesto važiuojame metro. Prisiskaitę internete, kad Portugalijos kontrolieriai piktesni net už lietuviškuosius, klusniai įsigyjame metro bilietus, kurie tekainuoja kelis eurus.

Porto – jaukus ir gražus miestas, pribloškęs savo įvairiaspalviais namais ir aukštais tiltais. Jei bijote aukščio, neikite per Dom Luis tiltą. Nors ir drebančiom kojom, bet perėjom šiuo tiltu, bet turėklai čia tikrai gerokai per žemi, lyginant su tilto aukščiu. Portas taipogi garsėja savo vynu, čia netgi yra vyno muziejus. O vyninių ir vyno rūsių – nesuskaičiuojama daugybė!!! Žinoma, kai kurios iš jų labai komercinės. Bet vis viena verta apsilankyti.

Viename iš vyno rūsių pasiėmėm ekskursiją ir sužinojom daug įdomių dalykų apie vyno gamybą ir ypatybes. Geriausi Porto vynai yra iš Portugalijos Douro regiono. Ekskursija, kaip ir tikėjomės, baigėsi labai linksmai – juk gavome paragauti Porto vynų  Po degustacijos linksmais veidais susiradom jaukų restoranėlį. Nežinau, ar degustuotas vynas, ar geras oras paveikė, bet nuotaika buvo išties puiki. O dar tas nuostabus jūros gėrybių troškinys...mmm.

Jau kitą dieną pasiimam dar Lietuvoje per internetą užrezervuotą mašiniuką, tad paliekame Porto ir traukiame į pietus, link Lisabonos. Pakeliui aplankome net keletą gražių pakrantės miestelių: Espinho, Aveiro, Figueira da Foz, Nazare. Dauguma šių pakrantės miestelių – kurortai. Tačiau beveik visi turi senovines siaurias gatveles ir yra labai jaukūs pasivaikščioti. Aveiros miestelyje galima netgi gondolomis kanalais paplaukioti.

Antroji mūsų nakvynė- Fugueira da Foz miestelyje. Vėl skanaujame portugališkus skanėstus, ragaujame vyną ir grožimės vandenyno platybėmis.

Toliau vykstame link Leirijos, kurios apylinkės garsėja puikiomis pilimis. Vaizdai tikrai kerintys. Pavaikštinėję po pilies bokštus ir menes, paliekame šį rojaus kampelį. Kitas mūsų sustojimas ir nakvynė – Nazare miestelio-kurorto kempinge. Nazare verta aplankyti puikų iškyšulį: uolos ir bekraštis vandenynas atrodo tikrai pribloškiančiai. Rytą pasukome link Alcobaca vietovės, kurią garsina Unesco saugomas vienuolynas. Tai didžiulis gotikinis kompleksas.

Pagaliau, be didesnių nuotykių pasiekiame Lisaboną. Ir iš karto supratome, kad esame sostinėje: eismas ir gyvenimo tempas čia 100 kartų greitesnis, nei provincijos miestukuose. Tad nusprendėme palikti automobilį ir vaikščioti po miestą pėsčiomis. Lisabona paliko šiek tiek chaotiško ir netvarkingo miesto įspūdį. Nors čia ilgai neužsibuvome, vis tik ėmėme ilgėtis tos ramybės ir romantikos, kurios tiek daug anksčiau aplankytuose pakrantės miestuose.

Prieš išvykstant atgal į Porto, dar aplankome Sintrą. Čia klaidžiojame jaukiomis siauromis stačiomis gatvelėmis, aplankome bokšteliais apkaišytą Palacio da Pena pilį. Grįždami link Porto dar keletą kartų sustojame prie vandenyno ir mėgaujamės didžiulėmis Atlanto bangomis. Ech, Portugalija... Nuostabi šalis... Kerintys vaizdai...

Keli patarimai savarankiškai keliaujantiems Portugalijoje:
- Mažesniuose miesteliuose beveik niekas nešneka angliškai, tad pravartu turėti bent mažą portugalų kalbos žodynėlį.
- Pagrindiniai keliai Portugalijoje yra mokami, tad prieš įvažiuojant į tokį kelią reikia pasiimti bilietėlį.
- Didesniuose miestuose geriau palikite automobilį stovėjimo aikštelėje, nes portugalų vairuotojai laksto it pašėlę.