Prancūzų virtuvė pasaulyje garsėja kaip viena elegantiškiausių ir rafinuočiausių virtuvių. Prancūzų virtuvėje didelis dėmesys teikiamas ne tik naujoms skonio tendencijoms, bet ir patiekalų pateikimui, puošybai.

Istoriškai prancūzų virtuvė pradėjo formuotis XVI a. Katerinos de Mediči užsakymu ėmus gaminti įvairius delikatesinius patiekalus. Taip karalių rūmuose vystėsi prancūziškos kulinarijos tradicijos, o po Revoliucijos ėmė sparčiai steigtis restoranai, kurie vis labiau populiarėjo.

Prancūzijoje priskaičiuojama apie 30 skirtingų maisto regionų. Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrantėje karaliauja jūros gėrybės, Prancūzijos šiaurėje populiarūs patiekalai iš mėsos, Burgundijoje itin mėgstamos sraigės ir varlių kojelės, Bretanė garsėja savo omletais.

Pasaulyje garsūs prancūziški padažai bei jų įvairovė – jų čia priskaičiuojama apie 3000 rūšių. Prancūzai itin mėgsta įvairias salotas, patiekalus iš kiaušinių, paštetus.

Prancūziški pusryčiai – gana kuklūs. Paprastai prancūzai apsiriboja puodeliu kavos su pienu ir rageliu (pranc. croissant) su džemu ar sviestu.

Pietums (pranc. dejeuner) valgomos salotos, mėsa, žuvis, desertas. Pagrindinis prancūzų valgymas – tai soti vakarienė (pranc. diner) – jos metu valgoma sriuba arba šaltas užkandis, po to antras patiekalas – mėsa arba žuvis, patiekiama su daržovėmis, ir desertas. Tiek prie pietų stalo, tiek ir vakarienės metu prancūzai geria vyną.

Prancūzijoje yra daugybė pasaulyje gerai žinomų vyno regionų: Burgundija, Bordo, Šampanė, Luaros slėnis, Provansas, Elzasas ir kt. Prancūzijoje taip pat gaminamas aukštos kokybės konjakas, šampanas.