|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Prancūzija
Straipsniai
Visi greičiausiai esame girdėję apie Eliziejaus laukus, Triumfo arką ir, žinoma, Eifelio bokštą. Tad drąsiai sakome: Paryžių turi pamatyti bent kartą gyvenime! Pamatyti šį miestą ne iš atvirukų ar televizijos ekrano verta ne vien dėl visame pasaulyje garsių aukščiau suminėtų pastatų, kultūros objektų ar meno šedevrų. Gal ir skamba kiek nuvalkiotai, bet Paryžius tikrai turi savo šarmą ir dvasią. Tad, jei kelionę planuoji savarankiškai, čia rasi šiek tiek naudingos informacijos. Skaityti toliau >>
Keliautojų pasakojimai
Ar tau taip nebūna, kad vos tik pagalvojus apie Paryžių galvoje kaip mat ima groti muzika ir nejučia pasigirsta Editos Piaf daina "Non je ne regrette rien"? Dar nė nenusipirkus bilieto į žinomiausią pasaulyje meilės miestą ši daina viliojo kuo skubiau dėtis daiktus ir...Skaityti toliau >>
|
|
|
2010-10-28
Ar tau taip nebūna, kad vos tik pagalvojus apie Paryžių galvoje kaip mat ima groti muzika ir nejučia pasigirsta Editos Piaf daina "Non je ne regrette rien"? Dar nė nenusipirkus bilieto į žinomiausią pasaulyje meilės miestą ši daina viliojo kuo skubiau dėtis daiktus ir skristi išsiaiškinti ar kino pasaulis piešia Paryžių tikromis spalvomis ar jas kaip reikiant...
|
|
2010-06-29
Ne sykį buvau girdėjusi, kad Provansas – tai gėris, romantikų ir gurmanų rojus bei daugybę kitų „klišių“. Prisipažinsiu, mane ir suviliojo tie tipiniai aprašymai, kurių prisiskaičiau internete: „mėlynuojantys levandų laukai“, „vyndarių kraštas“, „šimtametės alyvmedžių giraitės“, „mieli sendaikčių turgeliai“, „Prancūzijos kaimas“ ir t.t. Turbūt...
|
|
2010-05-25
Galija, arba daugmaž dabartinė Prancūzija, buvo galingosios Romos imperijos provincija. Taigi ir dabartinės Prancūzijos teritorijoje galima rasti nemažai šios civilizacijos pėdsakų. Šįkart papasakosiu apie kelionę po pietinę Prancūziją, kur kadaise ėjo vienas iš svarbiausių romėnų kelių – Via Domitia, jungęs Romą su Iberijos pusiasaliu. Iš tų laikų išlikęs ir...
|
|
2009-11-23
Kai pirmą ir paskutinį kartą buvau Paryžiuje, man tebuvo 17, tačiau iki šiol svajoju ten sugrįžti. Nė kiek nesistebiu, kad šis didmiestis paliko neišdildomus įspūdžius. Juolab, kad miestą apvaikščiojom labai savarankiškai – atvykome su šokių kolektyvu ir kolektyvo vadovų leidžiami nevaržomai bastėmės po liepos saulės kaitinamas Paryžiaus gatves, ištroškę pamatyti...
|
|
|
 |
|
|
|
|
|