Galija, arba daugmaž dabartinė Prancūzija, buvo galingosios Romos imperijos provincija. Taigi ir dabartinės Prancūzijos teritorijoje galima rasti nemažai šios civilizacijos pėdsakų. Šįkart papasakosiu apie kelionę po pietinę Prancūziją, kur kadaise ėjo vienas iš svarbiausių romėnų kelių – Via Domitia, jungęs Romą su Iberijos pusiasaliu. Iš tų laikų išlikęs ir Provanso pavadinimas, mat romėnams ši vieta tebuvo viena iš daugybės provincijų.

Vienas iš galingiausių to meto miestų Galijoje buvo Nemausus, arba dabartinis Nimes. Tad pirmiausia jį ir aplankėme. Pagrindinės romėnų laikų įžymybės mieste – didžiulis amfiteatras, gerai išlikusi romėnų šventykla ir sargybinis bokštas. Amfiteatras, statytas prieš 2000 metų, yra naudojamas ir šiuo metu: čia vyksta bulių kautynės.

Romėnai, kurdami miestus provincijose, visur statydavo standartinius statinius: amfiteatrą gladiatorių kautynėms, teatrą tragedijoms ir komedijoms rodyti, šventyklas, forumą, kai kuriuose didesniuose miestuose būdavo ir stadionai, kuriuose vykdavo žirgų bei vežimų lenktynės. Tokio dydžio miestui kaip Nemausus, buvo pastatytas 20 tūkstančių žiūrovų talpinantis amfiteatras. Į šio amfiteatro lankymo kainą įeina ir audiogidas, tad pasiklausau įdomios informacijos tiek apie patį statinį bei jo istoriją, tiek ir apie gladiatorių kovas. Įdomūs faktai, kad pavyzdžiui, viduramžiais arena buvo paversta tvirtove, aplipdyta gynybiniais bokštais.

Antroji mūsų Nimes‘e aplankyta vieta – antikinė šventykla, arba kaip dabar ją prancūzai vadina, Maison Carree, arba „kvadratinis namas“. Ir patys juokiasi iš savęs dėl tokio pašaipaus pavadinimo elegantiškai, nors ir nedidelei šventyklai. Viduje įrengta kino salė, kurioje rodomas 3D filmas apie Nimes‘o herojus – nuo romėnų laikų iki šių dienų. Gražiai papasakota miesto istorija.

Pažiūrėję filmą per senamiestį ir gražų parkelį su fontanais nuskubame link Tour Magne, arba didžiojo bokšto, kuris stovi ant kalvos. Laiptais užkilę į bokšto viršų grožimės miesto panorama. Čia pat ir senovinio miesto žemėlapis, nurodantis, kur ir kas buvo senovėje.

Tačiau geriausia Nimes‘o atrakcija yra dar priešakyje. Tai – didysis akvedukas Pont du Gard, kuris yra už keliolikos kilometrų nuo miesto. Nors mūsų provansietė viešbučio savininkė nuoširdžiai pataria į Pont du Gard vykti po 19.00 val., kuomet parkingas yra nemokamas, tačiau nusprendėme nepagailėti tų 15 EUR (kaina vienoda, ar stovi 15 minučių, ar visą dieną) ir suspėti į Pont du Gard muziejų, esantį šalia žymiojo akveduko. Mat muziejus dirba tik iki 19.00.

Aišku, pirmas įspūdis, išvydus antikinį statinį, buvo „oho, koks didelis“. Prieš tai matytos nuotraukos iš karto nublanko. Realybėje viskas kitaip, nei gali įsivaizduoti. Didžiulės akmeninės arkos laiko vandentakį. O apačioje savo vandenis plukdo Gardo upė.

Apžiūrėję iš visų pusių, einame į muziejų – kuris taip pat paliko labai gerą įspūdį. Puikiai papasakota vandens istorija: pasirodo, romėnai vandens sunaudodavo kone tris kartus daugiau nei šiuolaikinis prancūzas!!! Romėnai į miestus vandenį tiekdavo tuometinės inžinerijos stebuklais – akvedukais. Mūsų lankomas akvedukas vandenį iš Uzes plukdydavo 50 km iki Nimes‘o. Moderniame muziejuje parodyta akveduko statybos technika, statybinės medžiagos, na ir visokie ten švininių vamzdžių tipai ir pan.

Kitą dieną vykstame link Orange miestelio. Tiesa sakant, neišsiaiškinome, kodėl toks keistas jo pavadinimas, nes apelsinų ten tikrai nematėme  Miestelis garsus vienu geriausiai išlikusių antikinių teatrų. Už 8 eurus gauname audiogidą ir apžiūrinėdami didingą statinį klausomės istorijų apie to meto scenos meną. O akustika čia – tiesiog ideali. Sėdėdami viršutinėse eilėse beveik girdime ką greta scenos pusbalsiu nedidelei turistų grupei aiškina gidas. Iki šių dienų čia vyksta įvairūs renginiai ir spektakliai. Na tikrai būtų įdomu bent viename tokių sudalyvauti – sėdi sau po žvaigždėtu dangumi ir jautiesi, tarsi būtų 2000 metų atgal nusikėlęs... Orange taipogi yra išlikusi graži triumfo arka – tuometinės romėnų karinės didybės ir pergalių simbolis. Arką puošią įmantrūs raižiniai ir skulptūros. Pats miestelis taipogi provansietiškai jaukus.

Neskubėdami ir įsijautę į provansietišką gyvenimo tempą, pro nesibaigiančius vynuogynus su kur ne kur tarsi iš dangaus „nutūpusiais“ miestukais, judame link Vaison la Romaine. Čia – viena didžiausių archeologinių vietovių Prancūzijoje. Čia randame net keliolika pasiturinčių romėnų būstų griuvėsių. Išlikę pamatai leidžia susidaryti neblogą vaizdą, kaip čia viskas buvo prieš 2000 metų. Aiškiai matosi namų, kambarių, ir net gatvių struktūra. Išlikę ir viešųjų pirčių griuvėsiai, baseinėliai, parduotuvių liekanos. Tačiau tai tik dalis atkasto romėnų Vasio miesto, likusi dalis, nusinešusi visas buvusios civilizacijos paslaptis, tebėra po miestelio namais.

Paėję iki Ouvez upės aptinkame romėnų statytą akmeninį arkinį tiltą, kuris tebėra pagrindinis miestelio tiltas per upę, už kurios ant kalno įsikūręs viduramžiškas senamiestis su iš tolo matoma XII a. pilimi jo centre.

Dar vienas žymus romėnų miestas – Arles, nors daug kam jis girdėtas kaip miestas, kuriame kažkada gyveno Van Gogas, tiesa, neilgai. Arles‘e puikiai išlikęs senovinis amfiteatras, teatro bei pirčių griuvėsiai. I amžiuje statytas amfiteatras talpindavo 20 tūkstančių žiūrovų, kurie susėsdavo 34 eilėse. Amfiteatre vykdavo gladiatorių bei gyvūnų kovos, buvo rodomi medžioklės vaidinimai. Kaip ir netoliese esančiame Nimes‘e, taip ir čia, viduramžiais amfiteatras virto tvirtove: arkos buvo užmūrytos, o sienas papuošė gynybiniai bokštai. Įdomu tai, kad šioje „saugioje“ zonoje (136 m ilgio ir 107 m pločio) buvo pristatyta namų, sutilpo net dvi bažnyčios!!! Tačiau XIX a. visi amfiteatro vidaus statiniai buvo išgriauti, paliekant tik tai, ką statė romėnai.

Arles‘e aplankome ir teatrą, tačiau po Orange teatro šis nebeatrodo įspūdingas. Taip pat užsukam į Konstantino viešųjų pirčių griuvėsius, kurios kaip manoma buvo pastatytos IV a. Romėnai kiekvieną popietę eidavo į pirtis ir mėgavosi garu bei šilto vandens baseinėliais.

Beveik užmiestyje įsikūręs Archelogijos muziejus, kuriame aiškiai ir įdomiai papasakota miesto istorija, atkurti buvusių statinių – amfiteatro, teatro, kitų statinių maketai. Mieste netgi buvo 450 m ilgio stadionas, kuriuos romėnai vadindavo cirku ir kuriuose vykdavo vežimų lenktynės.

nuotraukos (12)