Iš miglos išnyrantis Šv. Mykolo kalnas (Mont St.Michel) – tarsi didžiulis laivas, prisišvartavęs ties Normandijos krantais. Iš tolo matosi dailūs benediktinų vienuolių įkurtos tvirtovės, nuo kranto nutolusios vos porą kilometrų, bokštų kontūrai.

Tarp Normandijos ir Bretanės esantis didžiulis benediktinų vienuolynas Viduramžiais buvo svarbus mokslo centras. Vienuolyno statybos buvo pradėtos X a. pabaigoje, tačiau jau ir iki to laiko čia būta šventovės. Legenda pasakoja, kad senovėje šioje vietoje buvusios neįžengiamos girios ir pelkės, kurios vienąsyk prasmegusios skradžiai. Likęs tik vienas kalnas. Sykį Avranšo vyskupas virš kalno išvydo patį arkangelą Mykolą (prancūziškai - Mišelį). Šis liepęs vyskupui kalno viršūnėje pastatyti koplyčią. Vyskupas pastatė koplyčią, o aplink ją buvo įkurtas vienuolynas, tapęs piligrimų traukos centru. XII a. vienuolynas klestėjo – turėjo didžiulę biblioteką, kurioje buvo sukaupta tiek rankraščių, jog vienuolynui prigijo „Knygų miesto“ vardas.

XIII a. pradžioje vienuolyną nusiaubė gaisras, tačiau jis buvo atstatytas gotikiniu stiliumi ir tapo dar įspūdingesnis. Vienuolyną netgi imta vadinti La Marveille – „Stebuklu“. XIV-XV a. karų laikotarpiu granitinis kalnas-sala tapo tvirtove, o po Revoliucijos didingame komplekse buvo įrengtas kalėjimas. Ir tik XIX a. pabaigoje Šv. Mykolo kalnas tapo nacionaliniu paminklu.

Vienuolyne yra keli lygmenys: aukščiausiame gyveno vienuoliai, viduriniajame buvo priimami garbingi svečiai, žemutiniame galėjo apsistoti piligrimai ir kiti paprasti lankytojai. Pagrininė komplekso gatvė Grande Rue, kadaise glaudusi daugybę krautuvėlių ir šiandien gyva: čia įsikūrusios parduotuvėlės, siūlančios suvenyrus turistams.

Vienuolyną nuo sausumos skiria potvynių užliejama maždaug kilometro ilgio teritorija. Potvynių ir atoslūgių metu vandens lygis aplink kalną-salą svyruoja iki 14 metrų.