Rumunija yra pietryčių Europoje. Šalis ribojasi su Bulgarija, Vengrija, Moldova, Serbija ir Ukraina. Be to krantus skalauja Juodoji jūra.

Ilgiausia upė Rumunijoje yra Dunojus. Šalies gamtovaizdį puošia Karpatų kalnai, Biharo kalnai bei Valakijos žemuma ir Dobrudžos lyguma.

Šalyje būna vasaros karštos, o žiemos švelnios. Temperatūra labai skiriasi kalnuose bei žemumose. Žiemą vidutinė temperatūra yra -5˚C – +10˚C, o vasarą – apie 25˚C – 35˚C.

Rumunijoje be rumunų gyvena vengrų, vokiečių, čigonų bei nedidelė dalis lenkų.

Dauguma rumunų priklauso Rumunijos Ortodoksų Bažnyčiai. Kitos religijos, tokios kaip katalikybė ir protestantizmas yra paplitusios šalies vakaruose. Joms priklauso daugiausiai vengrai. Nuo Osmanų laikų šalia Juodosios jūros yra išlikusi nedidelė musulmonų mažuma.

Šalyje yra mėgstama žuvis. Nacionalinis patiekalas iš žuvies yra giuveši. Tai yra orkaitėje apkepta skirtingų rūšių žuvis su troškintomis daržovėmis. Rumunijoje yra populiaru medžioti, todėl yra mėgiama žvėriena. Labiausiai vertinami yra patiekalai pagaminti iš stirnienos nugarinės.

Rumunai mėgsta desertus. Jų yra labai daug ir įvairių. Kepami sluoskniuotos tešlos gaminiai, gaminami varškės žiedai su grietine, riešutiniai sausainiai ir t.t.

Šalyje gaminamas desertinis baltasis ir raudonasis vynas. Labiausiai vertinamas yra prie Konstancos miesto esančio „Murfatlar“ vynuogyno vynai.

Rumunija yra padalinta į 41 apskritį.

Bukareštas yra sostinė nuo 1861 m. Miesto pavadinimas yra žinomas nuo XIV a. Tai yra šalies ekonominis, politinis, kultūrinis ir susisiekimo centras.