Apie 12 000 m. pr. Kr. į Švedijos pietus iš Vokietijos pradėjo keltis pirmieji gyventojai.
800-1060 m. Švedijoje gyveno vikingai.
XIII a. Švedijoje didžiausią valdžią įgyja Vokietijos pirklių Hanzos sąjunga.
1397 m. Kalmaro unija sujungia Šiaurės Europos šalis.
1520 m. buvo surengta „Stokholmo kruvinoji pirtis“, kurios metu buvo išžudyti beveik visi žymesni Švedijos didikai.
1521 m. Gustavas Vaza vadovauja sukilimui prieš Kristijono II valdžią.
1523 m. Gustavas Vaza išrenkamas nepriklausomos Švedijos karaliumi.
1611-1632 m. karaliauja Gustavas II Adolfas.
1718 m. per Fredrikshaldo apsiaustį Norvegijoje miršta Karolis XII.
1719-1772 m. vadinamasis Laisvių laikmetis. Tuo metu toliau vystėsi parlamentarizmas, bet suklestėjo bajoriškoji oligarchija ir korupcija tarp aukščiausių politikų.
1720 m. įsigalėjo parlamentarizmas, karaliaus valdžia tapo visai nereikšminga.
1772 m. Gustavas III įvykdo valstybinį perversmą, karūnuojamas šalies valdovu ir atstato absoliutinę monarchiją.
1808-1809 m. vyko Švedijos-Rusijos karas.
1809 m. Švedija perleidžia Rusijai Suomiją.
1814 m. Danija perleidžia Švedijai Norvegiją.
Nuo 1814 m. Švedija nė karto nekariavo, skelbė neutraliteto politiką ir jos laikėsi.
1869 m. buvo labai prastas derlius ir tai įtakojo didelę emigracija į Šiaurės Ameriką.
1905 m. Parlamentas panaikina sąjungą su Norvegija.
1995 m. Švedija įstoja į ES.
2003 m. atsisakoma įvesti eurą.