Švedija
Straipsniai
Švedijoje populiarumu Kalėdoms nenusileidžia gruodžio 13 d. švenčiama Šv. Liucijos diena. Nors pagonybės laikais ši šventė buvo siejama su tamsiausiu metų laiku bei žiemos saulėgrįžos artėjimu, išplitus krikščionybei ši šventė sutapdinta su Šv. Liucijos diena. Skaityti toliau >>
Keliautojų pasakojimai
Grįžau iš mažojo Baltijos kruizo Ryga - Stokholmas - Ryga Kelionės iki Rygos neaprašinėsiu, iškart pradėkime nuo to momento kada pamatėme laivą. Pirmosios mintys šovusios į galvą nebuvo originalios - laivas ponaujis, dominuoja auksinė ir violetinė spalvos... Tikri karalių rūmai...Skaityti toliau >>

Viešbučių paieška

Atvykimo data

Išvykimo data

Virtuvė

Švedijos virtuvė buvo kuriama neturtingų žmonių, nes labai ilgą laiką šalis buvo gana skurdi. Taip pat klimatas nedėkingas šviežio maisto gamybai, nes per ilgas žiemas buvo sunku išlaikyti produktus šviežius. Tad tradicinėje virtuvėje yra mažai naudojama šviežių daržovių, o pagrindiniai produktai yra mėsa ir žuvis.

Tarp pagrindinių tradicinių patiekalų yra panašių į lietuviškus valgius. Švedai gamina „kaldomar“, tai yra kopūstiniai balandėliai. Taip pat „kroppkakor“, patiekalas panašus į lietuviškus cepelinus su mėsa, tik Švedijoje jie yra apskriti ir įdaryti pjaustyta kiauliena, o patiekiami su bruknių džemu.

Švedijoje yra populiari medžioklė. Medžiojami elniai ir briedžiai. Žmonės mėgsta gaminti įvairius patiekalus iš šios mėsos. Taip pat populiaru yra žvejoti. Tradicinė užstalė prasideda nuo silkių patiekalų, po to ragaujama kita žuvis. Po šių patiekalų yra pakeičiamos lėkštės ir tuomet jau valgomi kiti patiekalai.

Rugpjūčio antrąjį ketvirtadienį Švedijoje vyksta didelė tradicinė vėžių valgymo šventė. Jau prieš kelias savaites parduotuvėse gausu vėžiais dekoruotų daiktų. Tai dienai vėžiai verdami 15-20 minučių krapų sultinyje. Ant stalo jie patiekiami dideliame inde.

Vakarėliai vyksta gamtoje, prie ežero, deginant laužus. Tai yra labiausiai neįpareigojanti šventė. Jos metu yra gurkšnojama degtinė, garsiai šnekama, dainuojama ir besimėgaujant vėžiais yra čepsima. Šventės dalyviai pasipuošia prijuostėmis, kepuraitėmis, seilinukais, kurie yra papuošti vėžiais.

Trečią rugpjūčio ketvirtadienį vyksta dar viena švediška šventė – raugintų strimėlių ragavimas. Tai labai specifinis patiekalas, kuris labai smirda, tačiau laikomas delikatesu. Raugintos strimėlės ruošiamos pagal visas tradicijas ir šis patiekalas yra labai gerbiamas bei vertinamas.

Švedai desertams valgo blynus, kurių niekada nekepa pusryčiams. Taip pat kepa keksus, sausainius, biskvitus, pyragus.

Mėgstamiausi alkoholiniai gėrimai yra degtinė, viskis bei alus.

Pasaulyje žinomas terminas „švediškas stalas“ kilo senais laikais, kai iš retai apgyvendintų apylinkių susirinkdavo svečiai ir juos reikėdavo greitai pavaišinti. Tuomet ant didelio stalo būdavo išdėliojami patiekalai ir kiekvienas galėdavo pasirinkti, ką valgyti.

« grįžti

 

Naujienlaiškis

 

Naujienų srautas

 
Facebook draugai