Vengrija įsikūrusi centrinėje Europoje. Tai gana nedidelė valstybė, kurios ilgis iš šiaurės į pietus siekia 268 km, iš rytų į vakarus – 526 km. Vengrija turi daug kaimynų: Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija, Slovėnija ir Austrija. Apie 50 % Vengrijos teritorijos yra lygumos.

Atvykusius žavi dvi didžiausios šalies upės – Dunojus ir Tisa. Vengrija garsi didžiausiu gėlo vandens ežeru Europoje – Balatonu. Apipintas legendomis ežeras dabar yra puiki vieta poilsiui. Išvystytos pakrantės garsėja ir gydomaisiais centrais, nes teritorijoje daug gydomųjų šaltinių.

Sostinė Budapeštas anksčiau buvo du atskiri miestai: Buda ir Peštas. Miestas įsikūręs abiejuose Dunojaus krantuose yra puikiai išvystytas. Jame daug istorinių paminklų, muziejų. Miestas garsus savo terminių vandenų šaltiniais.

Vengrija yra labai muzikali šalis, kurios tradicinė liaudies muzika įkvėpė jos didžiuosius kompozitorius Lisztą, Bartoką ir Kodaly. Tarp kitų garsių vengrų paminėti Albertas Szentas Györgyi, atradęs vitaminą C, rašytojas ir Nobelio premijos laureatas Imre Kertészas bei režisierius Istvánas Szabó, kurio sukurtas filmas apdovanotas Oskaru.

Vengrijos žiemos būna šaltos, o vasaros karštos. Vasarą saulė per dieną šviečia vidutiniškai 8 valandas. Tačiau čia lyja nedaug.

Vengrų virtuvė žinoma visame pasaulyje. Jų pagrindinis prieskonis yra raudonasis pipiras, vengrai yra guliašų mėgėjai, o Balatono ežero apylinkės – žuvienės kraštas. Pasaulyje šalis garsi išskirtiniu „Tokaji Aszu“ vynu, kuris buvo pagirtas net Liudviko XIV. Išskirtinės oro, dirvožemio sąlygos, bei neįprasta gaminimo technologija vyną išskiria iš visų pasaulio vynų.