Miestas buvo įkurtas 1873 m. sujungus tris miestus – Budą, óbudą (Senają Budą) ir Pestą. Visi trys miestai susiformavo XII a. antroje pusėje. Dunojaus upė Vengrijos sostinę dalinta į dvi dalis: Buda įsikūręs dešiniame upės krante, o Pest – kairiame krante. Budapeštas yra didžiausias Vengrijos miestas ir devintas pagal dydį Europos Sąjungos miestas. Tai  šalies svarbiausias politinis, komercinis, kultūrinis, pramoninis ir transporto centras. Budapešte daug istorinių paminklų, muziejų. Miestas garsus savo terminių vandenų šaltiniais.

Lankytinos vietos:

• Karaliaus rūmai patyrė labai daug nesėkmių ir dabar tokie, kokie matomi lankytojams, yra pastatyti gana nesenai. Pirmosios karališkosios pilies, kuri buvo pastatyta Budoje Karalius Béla IV (1235-1270), vieta nėra žinoma. Apie 1400 m. vietoj šios pilies buvo pastatyti gotikiniai rūmai, kuriuos karalius Moriejus I 1458 m. rekonstravo renesanso stiliumi. Kai ši teritorija priklausė turkams, rūmai buvo paversti arklidėmis ir parako sandėliu o atakavimo metu, 1686 m. buvo sugriauti. 1719 m. Habsburgai statė naujus rūmus, kurie vėliau buvo plečiami. Bet per 1849 m. sukilimą ir šie rūmai buvo sugriauti, o XIX a. antroje pusėje buvo vėl atstatinėjami. 1945 m. Habsburgų rūmai vėl buvo sugriauti, tada atsidengė XV a. gotikinių rūmų griuvėsiai, kurie atstatinėjant buvo įkomponuoti į dabartinius rūmus. Prie rūmų išliko XIX a. statulų, fontanų ir vartų. 1904 m. kieme esantis fontanas vaizduoja Motiejų I Korviną (1458-1490) ir jo mylimąją Ilonką. Priešais rūmus stovi princo Eugenijaus Savojiečio 1900 metų statula. Princas laimėjo 1697 m. Zentos mūšį prieš turkus.
  Šiandien Karaliaus rūmuose yra Széchenyi nacionalinė biblioteka, Nacionalinė galerija, Budapešto istorijos muziejus, Šiuolaikinės dailės muziejus ir Ludwigo kolekcija.
• Vengrijos nacionalinė galerija įkurta 1957 m. Karaliaus rūmų A, B, C ir D sparnuose. Čia demonstruojami dailės darbai nuo viduramžių iki XX a.
• Budapešto istorijos muziejus įkurtas Karaliaus rūmų E sparne, jis dar vadinamas Pilies muziejumi. Muziejus užima du aukštus. Pirmame aukšte demonstruojami eksponatai nuo romėnų iki XV a., o antrame aukšte – nuo turkų valdžios žlugimo (1686 m) iki šių dienų.
• Mátyáso bažnyčia šiandien yra senosios rekonstrukcija, nes dalis jos buvo sunaikinta, kai turkai ją buvo pavertę Didžiąja mečete, po II pasaulinio karo ir vėl reikėjo rekonstrukcijos. Prie didžiojo altoriaus esantis Marijos portalas yra geriausias Vengrijos Gotikinės akmens raižybos pavyzdys. Yra legenda, kad Madonos statula per turkų okupaciją buvo įmūrita į sieną ir, jiems beveik sugriovus bažnyčią (1686 m), Madona pasirodė. Turkai šį pasirodymą palaikė jų pralaimėjimo ženklu. Bažnyčioje dar yra karaliaus Bélos II (XIII a.) ir jo žmonos antkapiai.
  Priešais bažnyčia yra Švč. Trejybės aikštė, kurioje stovi kolona mirusiems 1691 m. nuo maro. Aikštėje stūkso barokinė rotušė puošta laikrodžio bokštu su svogūninių kupolu.
• Gellérto viešbutis ir mineralinių vandenų gydykla buvo pastatytas 1912-1918 m. Jau XIII a. šaltiniuose randama informacijos apie šioje vietoje esančius gydomuosius vandenis. Vėlyvaisiais viduramžiais čia buvo ligoninė, turkų okupacijos metais – pirtys. Rajonas pavadintas vyskupo Gellérto vardu. Jo paminklas stovi ant kalvos ir yra matomas iš daug miesto vietų. Viešbučio ir gydyklos pastatą puošia mozaikos, vitražiniai langai, statulos, nuostabūs balkonai, bokštai ir bokšteliai.
• Centro parapijinė bažnyčia pradėta statyti XII a. plečiant mažą, valdant Steponui I (1001-1038) statytą, bažnyčią. XIV a. bažnyčia buvo rekonstruota gotikos stiliumi. Turkai joje buvo įrengę mečetą, o po 1723 m. kilusio gaisro, ji rekonstruota iš dalies baroko stiliumi.
• Vengrijos nacionalinis muziejus įkurtas 1802 m. Tuomet grafas Ferencas Széchényi padovanojo asmeninę kolekciją. Muziejus įkurtas 1837-1847 m. statytuose neoklasicistiniuose rūmuose. Muziejaus laiptai istorijoje svarbūs tuo, kad 1848 m. ant jų poetas Sándoras Petőfi perskaitė Tautinę giesmę, kuri įkvėpė sukilti prieš Habsburgų valdžią. Muziejuje demonstruojami nuo XI a. iki šių dienų eksponatai. Muziejuje galima išvysti vieną seniausių tekstilės šedevrų Europoje – 1031 m. Šv. Stepono dovanotą karūnavimo mantiją.
• Valstybės operos rūmai yra architekto Miklóso Yblo viso gyvenimo darbas. Jie atidaryti 1884 m. Fasadą puošia garsiausių Vengrijos kompozitorių – Ferenco Erkelio ir Ferenco Liszto – statulos.
• Šv. Stepono bazilika yra skirta pirmajam Vengrijos karaliui krikščioniui Šv. Steponui. Marmurinė šventojo statula puošia Didįjį altorių, o už altoriaus yra vaizduojamos jo gyvenimo scenos. Bazilokoje įkurta Šventosios dešiniosios rankos koplyčia, kurioje saugomas mumifikuotas karaliaus dilbis. Bazilikos kupolas yra 12 m aukščio ir yra matomas visame Budapešte. Viename iš dviejų bazilikos bokštų kabo 9 tonų varpas.
• Parlamentas įsikūręs didžiausiame pastate Vengrijoje. Rūmuose yra 691 patalpa. Jie pastatyti 1884-1902 m. remiantis Londono parlamento rūmų pavyzdžiu.
• Vaizduojamojo meno muziejus eksponuoja senienas iš Egipto, Graikijos ir Romos, didžių Europos dailininkų nuo viduramžių iki XX a. darbus. Muziejuje esantys darbai atsirado, kai 1870 m. valstybė iš Esterházy šeimos nusipirko paveikslų kolekciją ir ją papildytą perkėlė 1906 m. į dabartinę vietą.
• Vajdahunyado pilis stovi ant ežero kranto. Pilis pastatyta 1896 m. kaip laikinas eksponatas tūkstantmečio iškilmėms. Išpopuliarėjus, ji buvo perstatyta visam laikui. Tai kompleksas iliustruojantis Vengrijos architektūros raidą.