Žydrojo Dunojaus šalimi vadinama Vengrija garsi terminių šaltinių gausa ir nuo romėnų laikų puoselėjama SPA kultūra. Šalies vakaruose telkšantis Balatono ežeras, kurio apylinkėse trykšta natūralios mineralinės versmės, yra vengrų pasididžiavimas ir viena svarbiausių šios šalies gyventojų vasaros atostogų vietų.
Legendos ir tikrovė
Pasakojama, jog Balatonas atsirado piemeniui beganant avis pievoje. Žaliuojančioje vešlioje pievoje vienas piemuo radęs keistos formos akmenį jį pakėlė. Toje vietoje išsiveržė šaltinis, kurio vanduo ėmė lietis į pievą ir tapo ežeru.
Legenda pasakoja, kad Balatono ežero dugne stovi bažnyčia, prie kurios rymo mergaitė ir nuolat graudžiai verkia. Mergaitės liejamos ašaros yra tokios sūrios, kad ir ežero vanduo tapo šiek tiek sūriu. Nežinia, ar dėl silpnai druskingo vandens, ar dėl savo dydžio Balatono ežeras Vengrijoje, kuri neturi tiesioginio priėjimo prie tikros jūros, dažnai vadinamas jūra.
Nors pasakojimas apie paskendusią bažnyčią tėra legenda, tačiau iš tikrųjų ežere, kurio gylis kai kuriose vietose siekia iki 12 metrų, aptikta senovinių pastatų liekanų. Ežero dugne palaidota sala, nugrimzdusi prieš daugelį metų žemės drebėjimo metu. Kadaise šioje saloje buvo įsikūręs senovės romėnų miestas, kurio griuvėsiai dabar tūno po vandeniu.
Sveikatingumo kurortai
Ežero apylinkės buvo apgyvendintos jau nuo neatmenamų laikų. Čia kūrėsi senovės vokiečių, slavų gentys, žemes buvo užkariavę romėnai. Balatono krantuose trykšta keliasdešimt karbonatinių šaltinių, kurių vanduo nuo seno vertinamas dėl gydomųjų savybių.
Spa centrai ir prabangios vilos ežero apylinkėse ėmė kurtis XVIII a. antroje pusėje, tačiau poilsiautojų bumas prasidėjo tik po II Pasaulinio karo. Žydras ežero bangas ir puikų vietovės klimatą pamėgo ne tik patys vengrai, bet ir poilsiautojai iš Vokietijos bei Austrijos.
Ežero apylinkėse prie versmių įsikūrę balneologiniai kurortai, iš kurių vienas didžiausių ir populiariausių yra pietinėje pakrantėje įsikūręs Siofokas. Visa pietinė pakrantė, kuri yra nuožulnesnė lyginant su šiaurine, nusėta vasarnamiais ir poilsiavietėmis. Greta Balatono įsikūrusiose vandens gydyklose galima ne tik atgauti jėgas ir pasimėgauti vandens teikiamais malonumais, čia taip pat gydomos įvairios ligos.
Šiaurinėje ežero pakrantėje esantis Balatonfiuredo miestelis yra seniausias sveikatingumo kurortas Vengrijoje.
Viena žymiausių versmių Balatono apylinkėse yra Hevizas, trykštanti kaip geizeris ir suformavusi natūralų gydomojo vandens ežerą, kurio temperatūra siekia +38°C. Žiemą vandens temperatūra šiek tiek nukrinta, tačiau ežeras vis viena yra tinkamas maudytis bet kuriuo metų laiku. Hevizo ežero dumblas naudojamas purvo terapijai.
Paties Balatono vandens temperatūra vasarą paprastai nenukrinta žemiau +22°C, tačiau populiariausias atostogų metas išlieka liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kuomet palyginti seklaus ežero vanduo įšyla iki +27°C. Balatono ežeras yra ne tik puiki maudynių vieta, bet ir pamėgtas buriuotojų bei žvejų.
Gurmanams – ne tik vengriškas guliašas
Lankantis Vengrijoje yra būtina paragauti tradicinio vengriško guliašo, kuris primena tirštą sriubą. Balatono apylinkėse yra itin mėgstami žuvies patiekalai. Verdant tradicinę žuvienę paprastai dedama kuo daugiau žuvies rūšių – tai, pasak vengrų, yra geros žuvienės paslaptis. Populiariausia šio krašto žuvis – sterkas, kuris tradiciškai kepamas ne supjaustytas gabalais, o visas.
Derlingose ežero apylinkėse nuo seno auginami vynuogynai. Vynininkystės tradicijos į šį kraštą atkeliavo kartu su romėnais maždaug prieš 2000 metų. Seniausi Vengrijos vyndarystės rajonai yra Balatono ežero regione: Badaskonijos, Csopako, Somlo krašto vynas minimas XII-XIII a. rašytiniuose šaltiniuose.
Balatono apylinkėse galima aplankyti daugybę vyno rūsių, kuriuose siūlomos vietinio vyno degustacijos.
Taip pat skaitykite:
Pečas - Europos kultūros sostinė 2010
