Vokietijos Federacinė Respublika įsikūrusi Vidurio Europoje. Šalis ribojasi su Danija, Lenkija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Olandija. Vokietijos krantus skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros.

Nuo šiauriausio šalies taško iki piečiausio taško atstumas yra 876 km, o nuo labiausiai į vakarus nutolusio taško iki rytinio taško yra 640 km.

Ilgiausia upė Vokietijoje yra Reinas, kurio ilgis 865 km. Kitos ilgiausios upės yra Elbė, Dunojus, Mainas, Vėzeris. Didžiausias ežeras yra Bodenas.

Vokietijos kraštovaizdis yra įvairus. Šalyje yra žemumų, kalnagūbrių, o pietinėje dalyje driekiasi Bavarijos Alpės.

Vokietijos klimatas yra vidutinių platumų. Keliaujant link pietų klimatas keičiasi iš jūrinio į žemyninį.

Šalyje daugiau nei 90% gyventojų yra vokiečiai. Didžiausia tautinė mažuma yra turkų. Šalyje taip pat gyvena serbų, kroatų, lenkų, rusų, graikų, ispanų bei danų.

Vokietijos kultūra yra dalis germaniškosios Europos kultūros. Šalies kultūra formavosi regionuose, nes bendra Vokietijos valstybė buvo sukurta palyginti vėlai.

Šalis yra priskiriama prie ekonomiškai galingiausių pasaulio valstybių. Pagrindinės ūkio šakos yra mašinų ir automobilių gamyba, metalurgija, chemijos pramonė.

Vokietijos dabartinė konstitucija buvo priimta 1949 m. Vokietija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Šalies vadovas yra Federacijos prezidentas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Bundestagui

Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių.

Vokietijos virtuvė yra labai įvairi: kiekvienas regionas turi tik jam būdingus valgius. Valstybė garsėja kaip alaus kraštas. Čia jo gaminama labai daug rūšių, beveik 1300. Alus dažnai būna nestiprus. Vokiečiai vasarą alų mėgsta maišyti su sultimis, limonadu ar šampanu.

Berlynas Vokietijos sostine tapo 1990 m. po susivienijimo. Tai yra didžiausias šalies miestas. Berlynas yra svarbus ekonomikos, kultūros, mokslo, žiniasklaidos ir politikos centras.