Lietuvaitė Diana Liminovičiūtė jau ne vienerius metus mūsų šalyje yra tik viešnia. Ne, ji neemigravo. Diana baigė mokslus Didžiojoje Britanijoje ir nusprendė, kad pradėti sėslų gyvenimą jai dar per anksti. Mergina tapo organizacijos AIESEC nare ir jau netrukus iškeliavo į stažuotę Brazilijoje, kurioje pažindino vietinį jaunimą su mūsų šalimi ir diskutavo jauniems žmonėms rūpimomis temomis.

Brazilijos valdžiai vasario 1-ąją leidus paviešinti unikalias, kaip manoma, vienos iš paskutiniųjų genčių pasaulyje, su kuria dar niekada nebuvo užmegztas kontaktas, nuotraukas, per pasaulį nusirito nuostabos ir susižavėjimo nuotaikos. Daugelis, žvelgdamas į vienoje iš jų užfiksuotus žmones, bailiai savo raudona ir oranžine spalvomis nudažytais veidais žiūrinčius į dangų, sunkiai galėjo patikėti, kad tai 21 amžiuje daryti kadrai.

Dar palyginti neseniai apie Braziliją žinojome tik tiek, kad tai itin pavojinga, korumpuota ir skurdi valstybė, kankinama protu sunkiai suvokiamos infliacijos ir gatvėse siautėjančių gaujų. Tačiau ši Pietų Amerikos milžinė privertė pasaulį patikėti stebuklais, savo pavyzdžiu įrodžiusi, kad esant tinkamai iniciatyvai pakilti galima ir iš pačios giliausios duobės.

Jeigu norite sužinoti, ką reiškia gyventi kontrastų aplinkoje, galima aplankyti Braziliją. Daugelyje parduotuvių iš senų laikų dar yra išlikę milžiniškos hiperinfliacijos atributai, priemiesčiuose veikia nepažabojamos gaujos, tačiau valstybė ruošiasi pasaulinių renginių organizavimui.

Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės kapitonas, 34-erių Edas Staffordas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį ir išreikšti savo susirūpinimą dėl atogrąžų miškų naikinimo nusprendė išskirtiniu būdu: 2008 metų balandį susikrovęs daiktus į kuprinę, jis pradėjo dvejus su puse metų trukusią kelionę atogrąžų miškais, palei Amazonės upę.

Buvęs Didžiosios Britanijos armijos kapitonas pirmadienį tapo pirmuoju žmogumi, pėsčiomis nuėjusiu nuo Amazonės ištakų iki žiočių. Per šį beveik pustrečių metų trukusį žygį britas patyrė "50 tūkst. uodų įkandimų", priešiškai nusiteikusių indėnų antpuolių ir persirgo atogrąžų ligomis.

Kadangi esu patyręs keliautojas, manęs dažnai klausia, kokia yra mano mėgstamiausia šalis. Mano atsakymas – Brazilija. Ir štai kodėl.

Ne vienas tautietis yra girdėjęs apie Brazilijoje, Abadžanijos miestelyje, įsikūrusį gydymo centrą ir jame be vaistų ar kitų tradicinės medicinos priemonių žmones gydantį stebukladarį, mediumą, hilerį Joao Teixeirą de Farią arba Johną nuo Dievo (John of God). Pas Joao žmonės plūsta iš viso pasaulio su viltimi išgyti nuo sunkiausių ligų.

Rio de Žaneiro kurortinio rajono Kopakabanos paplūdimyje penktadienį liejosi džiaugsmas ir buvo šokama samba, kai šis Brazilijos miestas iškovojo teisę organizuoti 2016 metų vasaros olimpines žaidynes. Tai bus pirmosios olimpinės žaidynės Pietų Amerikos žemyne.

Jeigu Nilas gali būti tituluojamas upių tėvu, tai Amazonė neabejotinai nusipelno upių motinos titulo. Jos energijos ir gyvybės užtenka ne tik begalinėms pakrantės džiunglėms, kuriose knibžda įvairiausia gyvūnija, bet ir greta upės gyvenantiems žmonėms. Gaila, tačiau iš jų Amazonė dažnai nesulaukia deramos pagarbos.